Kai finalinė sirena Lilyje užfiksavo ispanų pergalę prieš Lietuvos rinktinę 80:63, visų akys nukrypo į P. Gasolį.

Ne tik dėl to, kad net pirmokas būtų atspėjęs, jog būtent jis taps naudingiausiu čempionato žaidėju.

Lyg iš ledynmečio eros išniręs mamutas 35-erių veteranas „Stade Pierre Mauroy“ stadione buvo Guliveris liliputų šalyje, lenkęs visa galva ne tik tiesioginius varžovus, bet ir ištisas komandas.

Ir tai – ne pabaiga.

„Būdamas tokio amžiaus, tikrai galiu didžiuotis šiuo Ispanijos pasiekimu. Norėčiau žaisti rinktinėje dar daug metų, bet akivaizdu, kad gyvenimas nėra toks ilgas. Vis dėlto aš neatsisveikinu. Vienas mano tikslų šiame čempionate buvo patekti į Rio de Žaneiro olimpiadą. Jei kūnas laikys, tikrai norėčiau žaisti žaidynėse, kurios man bus ketvirtos. Ir norėčiau dar vieno medalio“, – kalbėjo Čikagos „Bulls“ klubo aukštaūgis.

Kaip ir jis, S. Scariolo iškovojo trečią auksą Europos čempionate. Regis, šis italas Ispanijos krepšinio žvaigždėms yra būtinas kaip oras, kadangi pernykštis eksperimentas su Juanu Orenga baigėsi visišku fiasko tarp namų sienų vykusiame pasaulio čempionate.

„Kai susirinkome į krūvą pirmą treniruočių stovyklos dieną, parodžiau jiems vaizdo įrašą, kuriame buvo surinktos visos jų praeities pergalės. Norėjau, kad po kelių nesėkmingų metų jie susigrąžintų nugalėtojų statusą ir pagarbą“, – savo mažą paslaptį atskleidė S. Scariolo.

Tiesa, lengva nebuvo, o patyrus dvi nesėkmes grupės varžybose ispanus namo jau po pirmo etapo galėjo išsiųsti vokietis Dennisas Schroderis, jei tik būtų pataikęs baudų metimus mačo pabaigoje.

„Kai nugara pajutome sieną, visi suprato, kad turime pakeisti savo žaidimą, turime pradėti gintis, nes kitaip nieko nepasieksime. Padarėme tai, ir šią kelionę aš prisiminsiu visą gyvenimą“, – sakė P. Gasolis.

„Tai – ne tik komanda, bet ir grupė draugų. Tiesa, labai talentingų. Nenoriu per daug girti, bet tai viena geriausių visų laikų komandų Europoje“, – apibendrino S. Scariolo.