- Papasakokite, kokias pareigas atliekate čempionate?
- Ernestas: mano pareigos yra infocentre, suteikti žmonėms informaciją, padėti susigaudyti arenoje. Turiu parodyti žmonėms, kur nueiti, kur yra rūkomasis, prieš kiekvienas rungtynes įleidžiame žmones.
Gintarė: aš taip dirbu infocentre, bet mano sferoje yra rotacija, aš būnu tiek arenoje, tiek su žiūrovais, taip pat viešbučiuose, kur gyvena teisėjai ir komandos. Komandoms ir teisėjams turi informaciją suteikti ne tik apie rungtynes, bet ir apie miestą, taip pat palaikyti gerą atmosferą, šypsotis.
Darius: dirbu su IT dalykais, esu atsakingas už komandų įrašus, kad jie iš televizijos patektų pas kiekvieną komandą, pas teisėjus, svarbu, kad visi įrašai atsidurtų tinkamose rankose, tinkamu metu.
- Čempionatą matote iš arti, ką galite pasakyti apie čempionato organizaciją?
- Ernestas: teko savanoriauti ir Europos krepšinio čempionate Lietuvoje, pas mus Lietuvoje buvo įvairiausių nesusipratimų, jų matau ir čia. Pas mus lietuvaičiai galbūt buvo reiklesni, savanoriams buvo keliamos didesnės užduotys, čia yra daugiau atsipalaidavimo, savanoriai neišgyvena dėl to ar daro gerai, ar ne.
Gintarė: esu savanoriavus Lenkijoje, Vokietijoje, tikrai organizacija per keturis metus yra surimtėjusi. Galbūt latviai yra labiau atsipalaidavę, jie mūsų nevaržo ir nestato į konkrečius rėmus. Čempionate yra visokių niuansų, komandos yra patenkintos viešbučiu, žinoma, atsiranda mažų nesusipratimų, bet viskas išsprendžiama.
Darius: palyginus su savanoriavimu Lietuvoje vykusiame čempionate, požiūris yra visai kitoks, čia savanoris nėra vergas, jis yra gerbiamas. Žinoma, galbūt čia suveikia ir užsieniečio statusas.
- Ar yra buvę kažkokių problemų su lietuvių sirgaliais?
- Ernestas: rimtų problemų nebuvo, jos daugiau yra dėl informacijos trūkumo. Apsaugos vadovas teigė, kad Latvijoje negalima viešuose renginiuose uždengti veido, ar tai būtų kaukė, ar šalikas. Mūsų viena su sirgalių yra su Šreko kauke, jam buvo paaiškinta, kad jis negali įeiti į areną su kauke. Vienas sirgalius buvo po rungtynių pasiklydęs, draugai išėjo, o jis liko arenoje, telefonas išsikrovęs, jis nežino nei adreso, kur draugai gyvena, nei gali paskambinti, jam pasisekė, kad mes čia buvome, pakrovėme jam telefoną ir viskas išsisprendė.
- Ar tenka pabendrauti su krepšininkais dirbant šį darbą?
- Darius: pagal FIBA taisykles nelabai leidžiama savanoriams bendrauti su krepšininkais. 2011 metais kai kuriems savanoriams buvo atimtos akreditacijos, nes jie bendravo su krepšininkais.
Gintarė: pirmą kartą girdžiu tokias taisykles. Latviai bendrauja su latvių rinktine, pasisveikina ir persimeta pora žodžių ir niekas iš to tragedijos nedaro. Latviai apskritai yra labai malonūs, visuomet, kai praeina viešbutyje, pasisveikina, palinksi, vienintelė tokia šiltesnė komanda. Lietuviai krepšininkai daug dėmesio į paprastą savanorį nekreipia, gal labiau iš trenerių štabas ar delegacijos atstovai bendrauja su savanoriais. Krepšininkai susikoncentravę savo reikalais ir mes suprantame, kad negalime jų trikdyti.
- Ar jūs galite pamatyti rungtynes dirbdami savo darbą?
- Gintarė: mes taip, latviai nelabai.
Darius: galiu pamatyti net iš bet kurio kampo. Galbūt čia yra ir užsieniečio statusas, nes latviai buvo įspėti, kad jie sėdi netinkamose tribūnose, bet prie lietuvių niekas nesikabinėja. Latviai į tribūnas eina masiškai.
Ernestas: mūsų privalumas yra tas, kad mums nedraudžia griežtai rungtynių žiūrėti. Nuo pirmos iki paskutinės minutės, žinoma, nežiūrime.
- Ar čempionate buvo dar kažkokių incidentų, kuriuos prisimenate?
- Ernestas: buvo keli atvejai, kad žmonės nešėsi daiktus, kurių pagal taisykles įsinešti negalima: kameras, stovelius kamerų. Pertraukėlių metu vaikšto žmonės, kurie yra išgėrę, tačiau jokių didesnių nesklandumų nebuvo, visi labai draugiški, skirtingų komandų sirgaliai apsikabina ir bičiuliaujasi. Pavyzdžiui, yra latvių savanoris, kuris per internetą išsiverčia lietuviškus žodžius ir kasdien mums pasako kažkokius naujus lietuviškus žodžius, sakė: kaip tu? Kaip laikaisi? Gintarei pasakė komplimentą: tavo gražūs plaukai.
- Gintarė: vienintelis didesnis incidentas, kur bėgantis aikštėje konkurso dalyvis nuvertė kopėčias, ant kurių stovėjo fotografas.
