Belgijos komanda pagal ūgio vidurkį – viena žemiausių pirmenybėse. Be to, dėl traumos nežaidė 204 cm sunkusis puolėjas Maxime'as De Zeeuwas. Dėl to mūsų trenerių štabas iš pirmo žvilgsnio priėmė logišką sprendimą – puolimą konstruoti per mūsų priekinės linijos krepšininkus, pirmiausia Joną Valančiūną. Jis nuolat ardė varžovų gynybą ir sužaidė vienas rezultatyviausių karjeros rungtynių. J. Valančiūnas, Domantas Sabonis ir Paulius Jankūnas kartu pelnė net du trečdalius ekipos taškų, bet pergalės tai neatnešė.
Viena priežasčių – itin menkas kitų žaidėjų indėlis puolant, tačiau ne tai buvo svarbiausia. Mes tiesiog neapsigynėme. Kodėl? Dėl to, kad priešininkai didesnę dvikovos dalį rungtyniavo žemu, greitu penketu ir lietuviai jo nesugaudė. J. Kazlauskas ėmėsi priemonių – lietuviai naudojo zoninę gynybą, kurį laiką vertėsi be „centro“ ir žaidė dviem sunkiaisiais puolėjais, aikštėje keletą minučių tuo pačiu metu buvo Mantas Kalnietis su Luku Lekavičiumi. Niekas nepadėjo.
Galbūt reikėjo ilgiau laikyti aikštėje dar žemesnį penketą – be „centro“ ir tik su vienu tipišku sunkiuoju puolėju. D. Sabonis, nuostabiai atrodęs puolime, kaip ketvirtasis numeris yra lėtokas. Aukščiausias belgas 206 cm Kevinas Tumba aikštėje praleido vos 12 minučių.
Sakysite, kad J. Valančiūnas, D. Sabonis ir P. Jankūnas labai ilgai rungtyniavo ir dėl to, kad jų tiesioginiai oponentai pelnė labai mažai taškų. Taip, bet jei aikštėje būtų daugiau žemesnių ir judresnių žaidėjų, didelė tikimybė, kad jie būtų spėję efektyviau, tarkime, suskubti į pagalbą J. Mačiuliui ar M. Kuzminskui dengti M. Lojeskį.
Varžovai pasirinko protingą taktiką ir efektyvų išsidėstymą svarbiausiais momentais: neretai visi plačiai išsirikiuodavo toli nuo krepšio, dažnai – prie tritaškio linijos ir išlaisvindavo baudos aikštelę ar tiesiog palikdavo laisvės kraštuose Matto Lojeskio, Samo Van Rossomo, Jonathano Tabu prasiveržimams. Visi jie – aukšto lygio žaidėjai.
Lietuviai, be to, prastai keitėsi ginamaisiais ir nekokybiškai gynėsi vienas prieš vieną. Pavyzdžiui, tokią pat taktiką kaip vakar belgai 2011 metais ketvirtfinalio mače su Lietuvos rinktine naudojo Makedonijos komanda. Ilgai nepamiršime, kuo tai baigėsi. Daug kas, ko gero, nesutiks, bet galbūt labai ilgas mūsų trijų minėtų aukštaūgių buvimas aikštėje padarė mums meškos paslaugą, nors jie ir surinko liūto dalį taškų.
Kita rimta bėda – pataikytas vos vienas Lietuvos krepšininkų tritaškis iš trylikos bandymų! Sunkiai suvokiama, kodėl ant suolo liko Deividas Gailius, kuris sužaidė geras rungtynes su latviais ir yra solidus metikas. Taip, jam būtų sudėtinga gintis prieš J. Tabu ar M. Lojeskį, bet mums velniškai reikėjo taiklių tolimų metimų. Be to, šių dviejų oponentų Renaldas Seibutis, Mindaugas Kuzminskas, Jonas Mačiulis nesulaikė beveik visos dvikovos metu. D. Gailiui nebuvo suteikta šanso, nors kartais ir ne gynybos specialistai šviežiomis jėgomis pristabdo varžovų lyderius.
Žinoma, reikia pripažinti, kad belgai ne vieną ir ne du tritaškius pataikė iš be galo sudėtingų padėčių, tačiau lietuviai patys kalti, kad leido jiems įsismaginti ir pajusti metimo skonį. Tada geri metikai gali pataikyti ir iš rūbinės.
Ar ne geriau būtų buvę į Europos čempionatą vežtis vienu gynėju daugiau? Tokia mintis kirba dar smarkiau po pralaimėjimo belgams, kai mums stigo greičio gynyboje ir tritaškių puolime. Gal Adas Juškevičius (geras snaiperis, bet prastokai ginasi) ar Žygimantas Janavičius (prastas metikas, bet stiprus gynyboje) būtų pravertę labiau nei Robertas Javtokas?
Prieš R. Javtoką už jo nuopelnus krepšinio aikštėje reikia nulenkti galvą, bet Robertas ir per kontrolines rungtynes prieš Europos pirmenybes, ir Rygoje per dvikovą su ukrainiečiais buvo lėtokas, jo sportinė forma nėra gera. Duokdie, kad R. Javtoko fizinės kondicijos pagerėtų ir jis padėtų rinktinei čempionate ne tik patarimais, bet dėl to kyla abejonių. O ką manote jūs?
Europos čempionate kovojama dėl kelialapių į 2016 metų Rio de Žaneiro olimpines žaidynes. Tiesiai į olimpiadą pateks dvi Senojo žemyno pirmenybių finalo dalyvės. Turnyre 3-7 vietas užėmusios rinktinės žais olimpinėse atrankos varžybose.
Lietuvos rinktinės tvarkaraštis Europos čempionato starte:
Rugsėjo 5 d. (Ryga) 21:30 Lietuva – Ukraina 69:68.Rugsėjo 6 d. (Ryga) 18:30 Lietuva – Latvija 68:49.
Rugsėjo 7 d. (Ryga) 15:30 Lietuva – Belgija 74:76.
Rugsėjo 9 d. (Ryga) 21:30 Lietuva – Estija
Rugsėjo 10 d. (Ryga) 21:30 Lietuva – Čekija.
