Dėl nuovargio nusilpo imunitetas

Europos čempionatui artėjant prie pabaigos per rungtynes tekdavo uostyti amoniaką, o po jų – ilgai gaišti procedūrų kambaryje rinktinės viešbutyje.

„Esu tikrai pervargęs. Imunitetas nusilpo, beria apie lūpas, kelius skauda. Nieko, pailsėsiu dabar“, – numojo ranka M. Kalnietis.

11 rungtynių karuselę per 19 dienų turėjęs atlaikyti 27-erių gynėjas aikštėje praleisdavo daugiau laiko už bet kurį komandos draugą – vidutiniškai 33 minutes. Jėgos nebuvo švaistomos veltui: M. Kalnietis Europos čempionate buvo rezultatyviausias (vid. 12,1 taško) ir daugiausiai rezultatyvių perdavimų (vid. 5) atiduodantis žaidėjas Lietuvos rinktinėje.

Neblogai kaip krepšininkui, dėl kurio pasirodymo įžaidėjo vaidmenyje prieš čempionatą nuogąstavo daugiausiai ekspertų, pradedant nacionalinės komandos vyriausiuoju treneriu Jonu Kazlausku.

Apmaudu M. Kalniečiui gali būti tik dėl to, kad lietuvių žygio Slovėnijoje nevainikavo pergalė finale, kuris rezultatu 66:80 buvo pralaimėtas Prancūzijai.

„Pristabdėme Tony Parkerį, bet pradėjo pataikyti Nicolas Batumas, jų vidurio puolėjai taikliai mėtė iš vidutinio nuotolio, paskui pataikė ir Borisas Diaw. Jie sumėtė tokius metimus, kokių iš tų žmonių mes nelabai tikėjomės. O patys mes ne visai agresyviai brovėmės link krepšio, buvo skubotų metimų“, – mačą prisiminė gynėjas.

Liūdesys užleis vietą pasididžiavimui

Atstovaudamas šalies rinktinei jis pelnė antrą medalį – 2010 metais M. Kalnietis kopė ant nugalėtojų pakylos atsiimti pasaulio čempionato bronzos apdovanojimo.

Nors šįkart ant jo kaklo suspindo tauresnės spalvos metalas, sidabras visuomet būna atskiestas pralaimėjimo paskutiniame mače kartėliu.

„Pirmas 5 ar 10 minučių po rungtynių buvo liūdna, bet paskui supratome, kad tai – didelis laimėjimas. Be to, reikia pripažinti, kad prancūzai buvo stipresni. Realiai, mes nelabai galėjome šiandien laimėti. Po kiek laiko suprasime, jog ir sidabras yra didelė pergalė“, – neabejojo Krasnodaro „Lokomotiv“ (Rusija) klubo legionierius, tikintis, kad į savo trofėjų galeriją vieną dieną įsidės ir auksinį apdovanojimą.

L. Kleiza – optimistas

Panašiai apie rinktinės ateitį atsiliepia antras pagal rezultatyvumą jos žaidėjas Linas Kleiza (vid. 11,4 tšk.).

„Kol kas sunku džiaugtis sidabro medaliais. Bet šiame čempionate galima įžvelgti daug pozityvių dalykų. Turime daug jaunų žaidėjų, dėl kurių rinktinė bus stipri dar daug metų“, – įsitikinęs puolėjas.

Kitaip nei M. Kalnietis, L. Kleiza pernelyg nesidžiaugė dėl to, jog pirmenybės pagaliau baigėsi.

„Gaila, kad čempionatas baigėsi, nes paskutiniu metu įsižaidžiau. Dabar lieka viską pratęsti klube“, – sakė į simbolinį čempionato penketą išrinktas krepšininkas, kuris labai greitai turės išvykti į Stambulo „Fenerbahce-Ulker“ (Turkija) klubą.