Apie tai, su kuo Lietuvos rinktinei teks kovoti ketvirtfinalyje bei kuo Italijos rinktinė skiriasi nuo kitų čempionato komandų, šiame straipsnyje specialiai portalui SportIN.lt analizavo RealGM.com krepšinio analitikas Erildas Budraitis.
Pergalėms nereikia aukštaūgių
Jau nuo pirmųj čempionato dienų tapo aišku, kad Italijos rinktinės varomoji jėga taps techniški ir individualiai stiprūs perimetro žaidėjai, galintys imtis lyderio vaidmens ir tempti komandą į priekį. Netikėta tai, kad tokių žaidėjų Italijos rinktinėje yra net keturi ir visi jie sėkmingai sugeba dalintis kamuoliu viso čempionato metu (kol kas).
Marco Belinelli, Luigi Datome, Pietro Aradori ir Alessandro Gentile – visi šie žaidėjai praėjusį sezoną savo komandose turėjo svarbius vaidmenis, aikštelėje praleisdavo daugybę laiko ir į Europos čempionatą visi atvyko optimalios formos.
Tuo tarpu Italijos rinktinės aukštaūgiai, kurių Simone Pianigiani į Slovėniją atsivežė vos tris, tuo pasigirti negalėjo. Daniele Magro šiame čempionate savo šanso dar nesulaukė, tuo tarpu Marco Cusinas ir Nicolo Melli praėjusį sezoną Italijos čempionate vidutiniškai rinko tik po kiek daugiau nei 5 taškus ir atkovodavo 3 kamuolius.
Nieko nuostabaus, kad žaidėjų lygių skirtumas aiškiai matomas ir Europos čempionate – keturi lyderiai tolygiai pasiskirstę atliekamus metimus, tuo tarpu aukštaūgiai net nėra įtraukiami į žaidimą ir labiau atlieka epizodinį užtvaros statytojų vaidmenį.
Atkreipiant dėmesį į keturis lyderius, M. Belinelli galimybės visiems buvo žinomos jau seniai, tuo tarpu kiti trys žaidėjai tapo žvaigždėmis (vyrų krepšinyje) tik pastaraisiais sezonais.
L. Datome iš Europos čempionato Lietuvoje neturėtų prisiminti niekas – lengvas krašto puolėjas 2011 metais aikštelėje praleido vos 18 minučių ir per visą čempionatą atliko 4 (!) metimus. Palyginimui, šiame čempionate L. Datome jau sužaidė 239 min. ir krepšį atakavo 82 kartus. L. Datome galėtų būti dar efektyvesnis, tačiau dėl aukštaūgių trūkumo italas turi rungtyniauti sau neįprastoje sunkaus krašto puolėjo pozicijoje.
Kitas Italijos rinktinės lyderis, dvidešimtmetis A. Gentile puikiai naudojasi trenerio suteiktu pasitikėjimu ir, nepaisant savo amžiaus, nebijo puolime dažnai žaisti vienas prieš vieną. Legendinio Italijos krepšininko sūnus yra aštuntas jauniausias žaidėjas čempionate (Jonas Valančiūnas yra 11-as), tačiau nepatyrimas kol kas netrukdo A. Gentilei imtis atsakomybės lemiamais momentais: rungtynėse su Ispanija puolėjas per ketvirtą kėlinį ir pratęsimą pelnė net 19 taškų.
Skirtingai nei kiti trys lyderiai, A. Gentile ypatingai mėgsta žaisti vienas prieš vieną (net 78 proc. pelnomų taškų susikuria individualiais veiksmais, o ne po komandos draugų perdavimų), užbaigti atakas prasiveržimu (daugiau nei pusė A. Gentilės atliekamų metimų – iš po krepšio) arba išprovokuota pražanga, kuri baigiasi taikliais baudos metimais (A. Gentile yra taikliausias baudų metikas Europos čempionate – 92,6 proc., 25/27).
Paskutinis lyderių ketverto narys – P. Aradori – geriausiai jaučiasi atakuodamas iš vidutinio nuotolio bei taip pat turėdamas progą veržtis arčiau krepšio. Beje, statistiškai, P. Aradori daro didžiausią įtaką Italijos rinktinės žaidimui: gynėjui būnant aikštelėje Italija įmetė 55 taškais daugiau nei praleido į savąjį krepšį ir pagal šį rodiklį P. Aradori Europos čempionate užima aštuntą vietą.
Ką Italija Europos čempionate daro gerai:
1. Vietoje derinių naudoja setus
S. Pianigiani nesistengia versti Italijos rinktinės žaidėjų daryti to, ko jie negali. Visi keturi lyderiai pasižymi geru žaidimu vienas prieš vieną, tad vyriausiasis treneris naudoja labiau NBA lygai būdingus nesudėtingus 3–5 sekundes užimančius setus vietoje ilgų 10–15 sek. trunkančių derinių.
2. Žaidimas vienas prieš vieną
Techniški ir puikiai kamuolį valdantys (italai klysta tik 13,6 proc. savo atakų, penktas rezultatas čempionate) Italijos rinktinės lyderiai turi greitą pirmą žingsnį ir netrunka palikti savo gynėją už nugaros. Suprasdami tai, italai, su retomis išimtimis, visą žaidimą grindžia žaidimu vienas prieš vieną (kartais pasinaudodoja užtvara). Tokiu būdu Italijos rinktinė pelno net 60 proc. visų taškų. Tai reiškia, kad vos 40 proc. taiklių metimų atliekama po komandos draugų perdavimų ir pagal šį rodiklį Europos čempionate Italija yra paskutinė.
3. Sprendžia ūgio trūkumo problemas
Kadangi vidurio puolėjas M. Cusinas, kuris patenka į starto penketą, yra 206 cm ūgio ir neatletiškas, o šalia jo ginasi dažnai prieš aukštesnius ir atletiškesnius žaidėjus priverstas rungtyniauti L. Datome, Italijos rinktinė koncentruoja gynybą baudos aikštelėje, taip priversdama varžovus atakuoti iš toli. Pavyzdžiui, pagal varžovų išmestus tritaškius Italija užima penktą vietą (22,9), tad net ir neturėdama aukštaūgių, bet sutankindama gynybą, būsima Lietuvos varžovė sugeba nustumti priešininkų žaidimą toliau nuo krepšio (būsimose rungtynėse bus labai svarbu, kaip J. Valančiūnas ir kiti aukštaūgiai susidūrę su dvigubinama ar trigubinama gynyba sugebės atmesti kamuolį laisviems žaidėjams).
Ką Italija daro blogai:
1. Silpna žaidime du prieš du
Italijos rinktinė visą čempionatą imituoja žaidimą du prieš du ir beveik niekada nesistengia perduoti kamuolio po krepšiu. Apie 95 proc. atvejų Italijos gynėjas arba atlieka staigų metimą, arba toliau stengiasi žaisti vienas prieš vieną. Šia silpnybe puikiai naudojosi Kroatijos rinktinė, žaidimo du prieš du metu dvigubinusi gynybą ir taip surakinusi Italijos rinktinės puolimą. Italija, susidūrusi su bent kiek stipresne priekine linija, nesistengia perduoti kamuolio arčiau krepšio: pavyzdžiui, draugiškose rungtynėse su Lietuva italai po žaidimo du prieš du bandė rasti aukštaūgį vos kartą.
2. Negeba adaptuotis prie varžovų gynybos
Kad ir kokie individualiai stiprūs būtų Italijos rinktinės žaidėjai, galingesni varžovai, kaitaliodami gynybos sistemas, gali priversti italus priimti prastus sprendimus. Pavyzdžiui, susitikime su Kroatija varžovams trečiame kėlinyje pradėjus sėkmingai susispausti gynyboje, Italijos rinktinė pataikė vos 2 metimus iš 14 ir negalėjo pelnyti taškų daugiau nei septynias minutes.
3. Nekovoja dėl kamuolių puolime
Dėl išsiplėtusio žaidimo ir centimetrų trūkumo Italijos rinktinė šiame čempionate buvo menka grėsmė kovojant dėl atšokusių kamuolių puolime. Italijos komandos lyderiai yra labiau linkę taupyti jėgas, nei brautis link krepšio ir bandyti iškovoti antrą šansą. Nenuostabu, kad pagal šį rodiklį Italija Europos čempionate užima paskutinę vietą – net ir dažnai atakuodami iš toli (ir kamuoliui atšokant toliau nuo krepšio), italai puolime atkovoja 24,8 proc. visų atšokusių kamuolių.
Kūrėjai prieš griovėjus
Per iki šiol sužaistas rungtynes Lietuvos ir Italijos žaidimas skyrėsi kaip diena ir naktis. Nors tikėtasi, kad Lietuvos rinktinės puolimas šiame čempionate bus kur kas įvairesnis, nei buvo iki šiol, kol kas lietuviai yra vieni efektyviausių griovėjų čempionate. Per aštuonerias rungtynes Lietuvos rinktinė vid. per 100 atakų į savo krepšį praleisdavo 94,6 taško ir demonstravo trečią geriausią rezultatą čempionate. Tuo tarpu Italija buvo tarp lyderių puolime ir užėmė trečią vietą pagal pelnomus taškus per 100 atakų (109,5).
Kol tarpusavio draugiškose rungtynėse Lietuvos rinktinė spaudėsi po krepšiu, M. Belinelli turėjo nemažai gerų progų atakuoti už baudos aikštelės ribų. Tiesa, tąkart M. Belinelli minėtomis progomis nesugebėjo pasinaudoti, o lietuviai iškovojo pergalę (5 taiklūs metimai iš 21).
Šiame čempionate didžiausias skirtumas tarp Italijos ir Lietuvos rinktinių – griovėjai gali sėkmingai pradėti kurti, tuo tarpu kūrėjai neturi galimybių griauti. Italijos rinktinės priekinė linija, net ir žaisdama geriausias karjeros rungtynes, neturi potencialo pasipriešinti mobiliems Lietuvos rinktinės aukštaūgiams, kurie turi visus šansus savo rankose nulemti ketvirtfinalio rungtynių eigą.
Didžiausias pavojus, su kuriuo iki šiol susidurdavo Italijos varžovai – žaidimo struktūros nesilaikymas: priešininkams pataikius kelis sudėtingus metimus. Italijos ir Graikijos dvikovos metu L. Datome pataikius tritaškį iš 7,5 metrų atstumo atšokus atgal, išsigrupavę ir nekantrūs graikai net ir iš nepatogių progų bandė lyginti rezultatą. Taip pat nesėkmingai, kaip ir Lietuva tai darė rungtynėse su Serbija. Akivaizdu – Lietuvos rinktinė turi daugiau ginklų, nei Italija, tad chaosas, sutrikimas ir loterijai prilygstantys metimai šiose rungtynėse būtų kur kas naudingesni pietiečiams.
Paskutinis svarbus būsimų rungtynių aspektas: žaidimo plano primetimas varžovui. Nuo to, ar italai perkels žaidimą už tritaškio linijos, ar lietuviai sugebės priešininkus spausti ir priversti kamuolį atiduoti arčiau krepšio. Ten net kelis kartus suvėlavus galima subauduoti tiek praėjusius du sezonus 57 ir 69 proc. taiklumu baudas metusį M. Cusiną, tiek šiame čempionate nei vienos baudos (0/6) nepataikiusį N. Melli.
