Į mūšius – tuščia galva ir ramia širdimi
Po dviejų turų B grupės turnyro lentelės viršūnėje įsitaisiusi Latvijos komanda – nemaža Europos čempionato staigmena. Jei Lietuvos kaimynai savo pozicijas išlaikytų ir po trečiosios dvikovos, tai jau būtų tikra sensacija. Tačiau paties latviams dėl tokio požiūrio į jų komandą – tik lengviau kvėpuoti.
„Latviai – labai pavojingas varžovas. Net nežinau, kas yra šių varžybų favoritas. Jie žaidžia atsipalaidavę, lengvai, o mums uždėtas favoritų epitetas labai slegia, ir ne visi su juo susitvarko. Kitaip nei latviai, mes kol kas žaidžiame sunkų krepšinį“, – prieš tarpusavio rungtynes teigė Lietuvos rinktinės vyriausias treneris Jonas Kazlauskas.
Panašu, kad Latvijos atstovai išties į Jesenices atvyko mėgautis krepšiniu ir nesuka sau galvos dėl to, kokias lauktuves reikės parvežti į tėvynę.
Iškart po pirmos pergalės prieš Bosnijos ir Hercegovinos ekipą (86:75) latvių puolėjas Rolandas Freimanis buvo užkluptas iš netyčių, kai žurnalistai jo pasiteiravo apie kitos dienos dvikovą.
„O su kuo mes rytoj žaisime? Juodkalniečiais? Hm. Žinote, apie juos dabar negaliu visiškai nieko pasakyti, nes nieko nežinau“, – prisipažino aukštaūgis.
O žinoti jam ir nereikėjo: mūšis su Juodkalnija buvo ypač atkaklus, bet jo pabaigoje Fortūnai simpatiškesni pasirodė nežiniukai latviai, išplėšę pergalę 73:72. Lemtingą dvitaškį pataikęs Kristapas Janičenokas taip pat nežinojo, kad peržengė simbolinę 1000 taškų, pelnytų žaidžiant nacionalinėje komandoje, ribą, ir tai, regis, jam nė kiek nesukliudė šaltakraujiškai pataikyti svarbiausią metimą.
Daugiau tritaškių verčia tik suomiai
Koks yra tas „lengvas“ A. Bagatskio ekipos krepšinis?
Pagal pelnomus taškus latviai užima ketvirtą vietą tarp visų Europos pirmenybių dalyvių – vidutiniškai 79,5 taško per rungtynes.
Tradiciškai jų atakos ypač dažnai pasibaigia ties tritaškio linija, nuo kurios Latvijos krepšininkai atlieka kone tiek pat metimų kaip ir iš artimesnių distancijų. Per 2 mačus latviai metė jau 51 tritaškį – tik vienu mažiau nei šioje statistikos kategorijoje pirmaujantys suomiai. Palyginimui, žaidimą per baudos aikštelę akcentuojantys lietuviai šioje grafoje taip pat antri – tik skaičiuojant nuo kito galo. Iš toli Lietuvos komanda atakavo 30 kartų.
Nors toli gražu ne visi latvių metimai pasiekia tikslą (tritaškių taiklumas – 37 proc.), tokiu būdu jie Europos čempionate jau pelnė 57 taškus – daugiau nei lietuviai bendrai sukrapštė rungtynėse su serbais.
„Visi puikiai žinome, kokie latviai yra pavojingi ties perimetru. Tai yra tikra tritaškininkų komanda, nes pataikyti gali visi: nuo įžaidėjo iki vidurio puolėjo. Jie nenaudoja super sudėtingų kombinacijų, o jei sekasi atakuoti iš toli, latvių žaidimas tampa dar laisvesnis“, – varžovus analizavo J. Kazlausko asistentas Darius Maskoliūnas.
„Plika akimi matosi, kad latviai – bebaimiai, visi gali įmesti. Kartais net atkovoję atšokusį kamuolį puolime jie numeta jį atgal prie tritaškio linijos“, – Latvijos rinktinės žaidimu stebėjosi gynėjas Renaldas Seibutis.
Šeši lietuvių aukštaūgiai – prieš tris latvius
Vis dėlto lietuviai taip pat turi akivaizdžių privalumų, dėl kurių nerimas prasismelkia ir į atsipalaidavusią latvių stovyklą.
Jei visus abiejų komandų žaidėjus sukeltume vienas kitam ant pečių, lietuviškas bokštas būtų aukštesnis pustrečio metro. Gal tai nėra stulbinantis skirtumas, bet šešių žaidėjų Lietuvos priekinės linijos pranašumas nekelia abejonių nė patiems latviams.
„Mes turime tik tris aukštaūgius ir jiems bus nelengva grumtis su lietuviais. Todėl reikės parengti tinkamą žaidimo planą“, – sakė gynėjas Janis Blūmas.
Savo žaidimo planą ruošia ir Lietuvos trenerių štabas.
„Vienareikšmiškai, mūsų priekinė linija galingesnė nei jų. Privalėsime tai išnaudoti, ir žaidimą kreipti per vidurį, per didelius žmones“, – neslėpė D. Maskoliūnas.
Tačiau, kaip bebūtų keista, rezultatyviausias latvių komandoje – būtent aukštaūgis. Vienu čempionato atradimų virstantis naujasis Južno „Chimik“ (Ukraina) klubo atstovas R. Freimanis per mačą vidutiniškai renka po 18 taškų.
„R. Freimanis demonstruoja įspūdingą formą – ir iš toli pataiko, ir po krepšiu gerai žaidžia, ir puikiai jaučiasi žaisdamas du prieš du. Aišku, ties tritaškio linija pavojingi K. Janičenokas ir Janis Strelniekas, taip pat ir J. Blūmas, nors pastarasis dar nedemonstruoja gero pataikymo. Visus juos reikia prižiūrėti ir skirti daug dėmesio“, – priešininkų lyderius vardino D. Maskoliūnas.
Tarsi Kainas prieš Abelį
Sužaidus dvejas rungtynes situacija B grupėje pernelyg miglota, kad būtų galima spręsti, kokią reikšmę abiems komandoms turės penktadienio mačas.
Tačiau ypatingas jis bus ne tik dėl savo turnyrinės svarbos.
R. Seibutis ir J. Blūmas – geri draugai, praėjusiame sezone jie kartu žaidė Vilniaus „Lietuvos ryto“ klube. Tačiau „Podmežakla“ arenoje jie bent kelioms valandoms virs tikrais priešais.
„Turime išsiaiškinti, kas yra geresni: jūs ar mes“, – šypsodamasis Lietuvos žurnalistams sakė J. Blūmas.
„Esame kaimynai, ir dėl to kova tampa principine. Tą mes gerai suprantame“, – atitarė R. Seibutis.
Galbūt tai nebus Europos čempionato finalas kaip 1939 metais Kaune, tačiau baltų derbis penktadienio vakarą nuobodžiauti neturėtų leisti.
