Lietuvoje jau apšilusi kojas rinktinė keliasi į užsienį, kur jos šią savaitę laukia dvi repeticijos su prie žemyno elito priskiriamais varžovais. Trečiadienį Maskvoje lietuvių jėgas mėgins rusai, o šeštadienį Madride – Europos čempionai ispanai.
Paskutinę treniruotę prieš išvyką rinktinė antradienį surengė Kaune.
- Praėjusį savaitgalį apsisprendęs, kuriems trims kandidatams padėkoti už darbą, minėjote, kad pasilikti Tomą Delininkaitį nutarėte dėl jo gebėjimų atlikti įžaidėjo funkcijas. Bandysite jį šioje pozicijoje? - po pratybų paklausėme K. Kemzūros.
- Visaip bandysime. Jeigu neturėčiau tokios patirties su Tomu, gal būčiau kitaip pasielgęs. Bet panaši situacija susiklostė ir praėjusiais metais: Tomas, švelniai tariant, neblizgėjo pasiruošimo metu, bet buvo naudingas pasaulio čempionate Turkijoje.
Jis gali atlikti tam tikrus dalykus, kurių negali kiti žaidėjai, su kuriais atsisveikinome. Visa bėda, kad Tomas kol kas nedemonstruoja geros formos. Vis dėlto jis yra labiau atakuojantis gynėjas nei įžaidėjas: kai prireikia organizuoti ataką, jis pamiršta, jog reikia tiesiog žaisti krepšinį.
- Kurių krepšininkų darbu ir sportine forma esate labiausiai patenkintas?
- Dar anksti kažką pasakyti.
- Dar prieš pirmąją rinktinės stovyklą ekspertai sutarė, kad silpniausia grandis šioje komandoje – traumų išretinta lengvojo krašto puolėjo pozicija. Ši problema išlieka aktuali?
- Taip. Vienintelis tikras „trečias numeris“ yra Simas Jasaitis. Bandome šią spragą užkaišioti, pavyzdžiui, Mindaugu Lukauskiu, bet žaidimo amplua vis tiek truputį skiriasi. Nei slovėnai, nei čekai šioje pozicijoje ypatingo pranašumo neturėjo, tačiau dabar žaisime su Rusijos komanda, turinčią aukštus, pajėgius krašto puolėjus. Tuomet ir pamatysime, kaip pavyksta spręsti šias problemas.
- Ar nejaučiate visuomenės spaudimo įtraukti į galutinę sudėtį Joną Valančiūną?
- Jei nebūtumėte paklausęs, būčiau nejautęs (šypsosi – DELFI). Jonas gerai sužaidė rungtynėse su čekais. Aš nuo pat pradžių sakiau, kad jo šansai patekti į rinktinę yra geri. Dabar aš jį pažįstu geriau nei anksčiau ir galiu pasakyti, kad viskas su juo yra gerai. Bet dar palaukite, kol sužaisime daugiau draugiškų mačų. O kalbant apie spaudimą, aš vis tiek elgsiuosi taip, kaip man atrodo teisingausia, nes galų gale už viską atsakyti turėsiu aš pats.
- Kontroliniuose mačuose su pajėgiomis Rusijos ir Ispanijos rinktinėmis pergalė antraeilė užduotis?
- Kiekvienose rungtynėse siekiame pergalės – ji niekada nebus antraeilis dalykas. Tačiau kartu tai nebus gyvybės ar mirties klausimas. Žinoma, vėl spręsime tam tikrus savo uždavinius. Mums reikia išbandyti save žaidžiant su skirtingais varžovais, skirtingomis taktinėmis sistemomis.
Galbūt išlįs naujų bėdų, iš kurių galėsime pasimokyti, galbūt reikės naujų derinių, žaidėjų penketų, gynybos sistemų.
Šiek tiek informacijos apie rusus turime, žiūrėjome, kaip jie rungtyniauja. Šiandien repetavome gynybą prieš keletą jų derinių. Tačiau iš esmės ir toliau sprendžiame savo problemas. Reikia išgyvendinti iš savo žaidimo klaidas, žaisti atsakingiau, atidžiau perduoti kamuolį.
