Vasaros pradžioje sutartį su Maskvos CSKA klubu sudaręs krepšininkas interviu Rusijos dienraščiui „Sport Ekspress“ pasakojo apie rinktinės pasirengimą čempionatui, ekipos kolegas ir klubinę karjerą.
– Jūsų šalis surengs Europos čempionatą pirmą kartą nuo 1939 metų. Žinant Lietuvos krepšinio tradicijas, nesunku suprasti, kokį spaudimą jūs dabar jaučiat. Visi aplink turbūt reikalauja iš rinktinės tik aukso. Kaip sekasi rengtis turnyrui tokioje atmosferoje?
– Per treniruočių stovyklas komanda jau spėjo susitelkti. Žaidėjų nuotaika puiki, atmosfera – super. Abejoju, ar aukšti aistruolių lūkesčiai gali išmušti mus iš vėžių. Dabar kiekvienas labiau galvoja apie tai, kaip įsitvirtinti rinktinės sudėtyje. Į 12 vietų pretenduoja 17 žmonių, tad konkurencija – beprotiška. Kas dėl ažiotažo, jis mus tik skatina. Labai norisi žmonėms padovanoti šventę.
– Ar dar liko bilietų į čempionato rungtynes?
– Kažin. Savo „kvotą“ aš jau išnaudojau. Mus su broliu tribūnose visą laiką palaikys 5-6 giminaičiai ir dar keletas draugų.
– Kaip vertinamos kalbos, kad Lietuvos rinktinė – pagrindinė čempionato favoritė?
– Ramiai. Jeigu turnyras vyktų kitoje šalyje, tokių kalbų apskritai nebūtų. Šeimininkų teisė daug kuo įpareigoja. Tačiau siekiant sėkmės reikia gerokai padirbėti. Ir dar labai svarbu išvengti traumų. Iki čempionato dar visas mėnuo, o daugelis komandų jau turi rimtų nuostolių. Pamatysite, kas nors iš žvaigždžių dar būtinai susitraumuos.
– Įsivaizduojant, kad traumų nebūtų, ką vadintumėt pagrindinėmis savo konkurentėmis?
– Favoritų ratas platus. Tai ir ispanai, ir prancūzai, ir serbai, ir kroatai, ir slovėnai, ir turkai. Turėdamas tokį trenerį, kaip Davidas Blattas, Rusija taip gali daug pasiekti.
– Finalas Lietuva-Rusija. Iš fantastikos srities?
– Ne. Krepšinyje įmanoma viskas. Aš tokio finalo neatsisakyčiau. Lietuva prieš Rusiją naujoje arenoje Kaune...Aistruoliams ir organizatoriams toks finalas būtų pasaka.
– Pati ryškiausia dabartinės Lietuvos rinktinės žvaigždė neabejotinai yra Šarūnas Jasikevičius. Tačiau jam – jau 35-eri. Ar išvysime mes čempionate ankstesnį Jasikevičių?
– Dėl Š. Jasikevičiaus nesijaudinkite, jam viskas gerai. Žinau apie ką kalbu, nes praėjusį sezoną kartu žaidėme „Fenerbahce Ulker“ klube. Visuose lemiamuose mačuose Šaras tempė į priekį komandą. Buvo geriausias ir Turkijos čempionato pusfinalio serijoje su „Efes Pilsen“, ir finale su „Galatasaray“. Jėgų jam netrūksta. Neatmetu, kad Europos čempionatas taps Š. Jasikevičiaus turnyru.
– O kaip jūs vertinate neseniai pasaulio jaunimo čempionato naudingiausiu žaidėju išrinktą ir 5-uoju šaukimu NBA naujokų biržoje pakviestą Joną Valančiūną?
– J. Valančiūnas – žvėriūkštis! Baisiai talentingas ir tikrai netinginiaujantis. Esu tikras 100 procentų, kad iš jo užaugs didis žaidėjas.
– Papasakokite, kaip atsidūrėte CSKA klube?
– Prieš porą mėnesių savo reikalais lankiausi Maskvoje. Man paskambino Andrejus Vatutinas (CSKA prezidentas – red.), tada Jonas Kazlauskas (CSKA vyr. treneris – red.). Susitarėme greitai. Kai žaidžiau Rusijoje, niekada negirdėjau apie CSKA nė vieno blogo žodžio. Patekti į tokį klubą yra laimė. O jei dar komandą ir lietuvis treniruoja... Apie ką čia dar galvoti?
– Kokie dar klubai jumis domėjosi vasarą?
– Milano klubas siūlė gerą kontraktą. Kreipėsi iš Pirėjo „Olympiacos“, Kauno „Žalgirio“. Visiems teko atsakyti.
– Nekalbant apie karjeros pradžią Alytuje, tik Kazanės „Uniks“ komandoje vieną sezoną jums teko žaisti kartu su broliu Kšyštofu. Kodėl tiek mažai?
– Mums beveik kiekvienais metais siūlo suvienyti jėgas. Pavyzdžiui, šią vasarą galėjau pereiti į Sienos „Montepaschi“, kur žaidžia Kšyštofas. Bet tokia yra mūsų principinė pozicija. Nenorime vienas su kitu konkuruoti klubuose dėl vietos sudėtyje. O tai daryti tektų, nes mes su Kšyštofu panašūs ne tik išvaizda, bet ir dauguma žaidimo parametrų. Tai kam trukdyti vienas kitam?
Vis dėlto Kšyštofas dažniau žaidžia sunkiojo krašto puolėjo, o jūs – vidurio puolėjo. Koks aplua jums teks CSKA klube?
– Kur J. Kazlauskas pastatys, ten ir žaisiu.
