Iki šiol graikams tik vieną kartą yra pavykę prasimušti į finalinį Europos čempionato turnyrą. 1980-iais metais graikai pasirodė Italijoje ir nesugebėjo išeiti iš grupės fazės.

Negalima sakyti, kad tuomet jie atrodė beviltiškai. Pirmosios rungtynės buvo žaidžiamos su Olandijos rinktine. Ir panašiai kaip čekai praėjusiame Europos čempionate, jie kaip lygūs kovojo su „oranžiniais“. Vienintelis faktorius, kuris apsprendė Olandijos rinktinės pranašumą Neapolio stadione, buvo 11 metrų baudinys, kurį antrajame kėlinyje į graikų vartus paskyrė teisėjas iš VDR.

Kitas rungtynes graikai jau žaidė Romos „Stadio Olimpico“, ir čia Čekoslovakijos rinktinės pranašumas buvo kur kas įtikinamesnis. Nors Anastopulas sugebėjo išlyginti rezultatą po Panenkos įvarčio, Vižeko ir Nechodos rezultatyvios atakos atnešė sėkmę čekoslovakams.

Pralaimėję dvejas rungtynes, trečiosiose graikai nebegalėjo nieko pakeisti. Bet Turine, „Stadio Comunale“ vykusios rungtynės nieko nebelėmė ir vokiečiams. Galbūt dėl to graikai ir sugebėjo pasiekti nulines lygiąsias su VFR, bet reikia paminėti, kad vokiečiai (būsimieji turnyro čempionai) niekada nemėgo atiduoti taškų be kovos.

Ne ką geriau graikams sekėsi ir jų vieninteliame Pasaulio čempionate 1994-iais. Ten jie taip pat nesugebėjo įveikti grupės barjero. Maža to, pralaimėję argentiniečiams, rumunams ir nigeriečiams bendru rezultatu 0:10, jie tapo blogiausia turnyro komanda.

Apibendrinant – du atsitiktiniai dalyvavimai tarptautiniuose turnyruose, kurie, žinoma, niekuo įspūdingu nesibaigė. Todėl kvalifikacija į finalinį Europos čempionato turnyrą šiemet – tai neginčijama Graikijos rinktinės sėkmė. Kelialapius į Portugaliją graikams pavyko iškovoti pakankamai lengvai: įtikinamas pasirodymas atrankinėse varžybose leido komandai išvengti atkrintamųjų varžybų.

Graikai užėmė pirmąją vietą šeštoje kvalifikacinio turnyro atrankos grupėje. Jie aštuoniose rungtynėse iškovojo šešias pergales ir patyrė du pralaimėjimus. Antroji Ispanijos vieta šioje grupėje tapo sensacija, o Graikijos rinktinė tapo atrankinio turnyro atradimu.

Kas galėjo tikėtis tokios pabaigos 2002-ųjų metų spalį, po dviejų pralaimėtų rungtynių? Taip, tenka pasakyti, kad atrankinio ciklo startas jiems nepavyko – pirmuosius du susitikimus graikai pralaimėjo – iš pradžių nesėkmė namuose 0:2 rungtynėse su ispanais, o po to Ukrainoje patirtas pralaimėjimas tokiu pat rezultatu. Bet po to graikai tartum pratrūko, ir jie laimėjo visas likusias rungtynes.

Jų tarpe ir viena įspūdingiausių Graikijos futbolo pergalių Saragosoje prieš Ispaniją – 1:0. Tądien graikų vartininkas Antonios Nikopolidis sužaidė vienas geriausių savo karjeros rungtynių. Graikija sugebėjo atlaikyti ispanų spaudimą ir atkeršijo jiems už pralaimėjimą namuose 2002-ųjų metų rugsėjį.

Pergalė prieš ispanus tapo tik viena grandimi pergalingoje serijoje prieš Šiaurės Airiją, Armėniją ir Ukrainą, kurios dėka Graikiją pateko į "Euro 2004" finalinę dalį.

Pagrindinis šių pergalių kalvis – vokiečių specialistas Otto Rehhagelis. Po to, kai graikai nepateko į Pasaulio čempionatą Korėjoje ir Japonijoje, jie pasikvietė Rehhagelį į vyriausiojo trenerio postą. Jam tai yra pirmasis darbas už tėvynės ribų. Vokietijoje jis pelnytai gali vadintis vienu tituluočiausių futbolo specialistu.

Vadovaudamas Brėmeno „Werder“ jis dukart laimėjo Bundesligą, vėliau šį pasiekimą pakartojo su „Kaiserslautern“, prieš tai šį klubą išvedęs iš antrosios Bundesligos į pirmąją. Triskart Rehhagelio vadovaujamos komandos šventė pergalę šalies taurėje: vėlgi dukart su „Werder“ ir vieną kartą su Diuseldorfo „Fortuna“. Europoje Rehhagelis taip pat negali būti laikomas paskutiniuoju žmogumi – savo sąskaitoje jis turi UEFA taurę, iškovotą su „Bayern“, o taip pat Taurių laimėtojų taurę – irgi su „Werder“.

Prieš Europos čempionatą graikai turėjo ir keletą draugiškų rungtynių. Paskutinį pralaimėjimą rinktinė buvo patyrusi dar 2002-iais, nepralaimėta 13-oje rungtynių iš eilės. Sugadinti šią statistiką draugiškose rungtynėse kėsinosi bulgarai, kurie atrankinėse varžybose į savo vartus praleido tik 4 įvarčius. Tačiau aktyvus Balkanų pusiasalio komandos žaidimas bei protingas taktikos kaitaliojimas leido pasiekti reikiamą rezultatą - 2:0.

Kaip matome, prieš čempionatą graikų stovykloje viskas tvarkoje. Jie naudoja šiuolaikines taktines schemas ir sugeba iš jų išspausti rezultatą. Belieka pratęsti savo nepralaimėtų rungtynių seriją Portugalijoje, ir sėkmė "Euro 2004" jiems garantuota.

Žvaigždė

Graikijos rinktinėje visuomet buvo, yra ir bus du baziniai klubai: Atėnų „Panathinaikos“ ir Pirėjo „Olympiacos“. Tačiau vien graikų klubų žaidėjais besiremdama rinktinė toli negalėjo nužengti, ir rimtais momentas visuomet rėmėsi patyrusiais legionieriais.

Šiandien futbolininkai, žaidžiantys už Graikijos ribų, vėl vaidina pagrindinius vaidmenis nacionalinėje savo šalies rinktinėje. Ypatingas vietas rinktinėje užima tokie žaidėjai kaip Nikos Dabizas iš „Leicester“, savo karjeros liūto dalį žaidęs už „Newcastle“, Traianos Dellas, kuris nors ir atsarginis, bet turi tvirtas pozicijas „Roma“ klube, Angelos Charisteas, šiemet tapęs Vokietijos čempionu „Werder“ sudėtyje, Zizis Vryzas, iš žemesniųjų divizionų kylantis kartu su „Fiorentina“, Themistoklis (Temistoklis) Nikolaidis iš „Atletico“.

Kaip ir bet kurioje „antrojo ešelono“ rinktinėje, Graikijoje pagrindinis krūvis tenka viduriniajai linijai. Saugų linijos legionieriai čia yra itin vertinami. Tokių graikai turi du: Giorgos Karagounis (Karagunis) iš „Inter“ ir Stelios Giannakopoulos (Janakopulas), žaidžiantis už anglų „Bolton“. Šioje poroje pranašumas yra pastarojo pusėje, nes Karagounis tik tik tampa pagrindiniu žaidėju Milane, o Giannakopoulos „Bolton“ klube toks yra nuo pat pradžių.

Giannakopoulos ir tapo vienu iš atrankinio ciklo atradimų, įmušdamas pergalingą įvartį į Ispanijos vartus. Gavęs perdavimą laisvame plote baudos aikštelės prieigose, jis dviem prisilietimais „sutvarkė“ kamuolį ir smūgiavo į tolimąjį Ikero Casillaso (Kasiljaso) vartų kampą.

Turbūt yra kažkas simboliško tame, kad Graikijos rinktinės lyderis įmušė jos svarbiausią įvartį visame atrankiniame cikle.

Silpnoji grandis

Rodėsi, kas jau kas, o Graikijos rinktinė neturėtų turėti kokių nors problemų. Visi sunkumai, silpnumai aplanko tas komandas, kurios turi ilgas pergalėmis nusėtas istorijas, tradicijas. O graikai yra tauta, turinti nelabai turiningą finalinių turnyrų istoriją, todėl ir nedideles viltis ką nors pasiekti šiame čempionate. Todėl ji praktiškai neturėtų labai nusivilti rezultatais.

Viltis

Sportinė Graikija su jos ne pačia "futboliškiausia" istorija vargiai gali pretenduoti į vieno iš Europos čempionato favoritų vardą. Vienintelį kartą, kai graikai važiavo į žemyno pirmenybių finalą, nieko gero pasiekti nepavyko. Analogiška situacija susiklostė ir prieš 10 metų JAV vykusiame Pasaulio čempionate. Tačiau šįkart graikų naudai yra viena aplinkybe daugiau, nei du prieš tai buvusius kartus.

Norite tikėkite, norite ne, bet dabar Graikijoje sporto bumas. Šioje šalyje vasaros pabaigoje vyks Olimpinės žaidynės – faktorius, kurio reikšmę sunku neįvertinti. Kaip žinoma, futbolas yra vasaros olimpiados programoje, Graikija iškovojo teisę žaisti savo antrajame Europos futbolo čempionate. Šių įvykių fone, graikams bus labai naudingas fanų judėjimo pagyvėjimas, o taip pat įvairios kitos futbolo infrastruktūros vystymasis.

Naujausiųjų savo kontraktų dėka, GFF pirmąkart savo istorijoje sugebėjo pasiekti naują finansinio savarankiškumo lygį. Sau prieš akis turėdami UEFA ir FIFA pavyzdžius, graikai vysto savo futbolo organizacijas. Iki šiol jie finansų srityje atsilikdavo nuo likusios Europos. Pirmuosius sporto marketingo žingsnius graikų futbolas žengė tik prieš du metus.

Žinoma, per tokį trumpą periodą graikams buvo sunku pasiekti ką nors rimta. Tačiau dabar jų finansinė bazė auga. Taip 2003-ųjų metų GFF biudžete valstybės įnašas sudarė tik 27%, visa kita – sponsorių pinigai ir pajamos.

Be abejonės tai yra didžiulis faktorius, kuris padės Graikijos rinktinei gerai parodyti save žemyno pirmenybėse Portugalijoje. Laukiama dar didesnių investicijų. Šis faktorius turi paveikti ir žaidėjų psichologiją. Daugiau rėmėjų – didesnis biudžetas. Didesnis biudžetas – didesnės premijos. Didesnės premijos – didesnė motyvacija. O su didele motyvacija gali ateiti ir rezultatas.