Lietuvis pelnė 18 taškų ir atkovojo 19 kamuolių bei vėlų penktadienio vakarą gavo naudingiausiojo prizą.
„Taip, šios žvaigždžių rungtynės geriausias mano pastarojo meto žaidimo įvertinimas. Tokios varžybėlės tikrai būna tik vieną kartą metuose. Apskritai, man esant tokio amžiaus, jos bus tik vieną kartą gyvenime. Čia buvo surinkti geriausi visos Europos žaidėjai. Tai nuostabu“, – su DELFI viešnagės įspūdžiais Katovicuose dalinosi J. Valančiūnas.
Karjeros pradžia – Utenoje
Krepšinio pagrindus J. Valančiūnas įgijo Utenos sporto centre.
„Viskas buvo taip. Atėjau į krepšinio būrelį Utenos sporto centre pas trenerę Ingą Bartusevičiūtę. Pradėjau ten žaisti krepšinį. Ateidavome tik pasižaisti, nebūdavo ten didelės taktikos, bet pagrindus įgijau Utenoje“, – DELFI pasakojo 17-metis.
Jokia paslaptis, kad J.Valančiūnas žavisi NBA „Orlando Magic“ klubo vidurio puolėjo Dwighto Howardo žaidimu.
„Manau, D. Howardas yra mano kaip ir idealas. Norėčiau būti į jį panašus. Man iki jo trūksta masės, raumenų, atletiškumo, greičio...“, – savo laikinų trūkumų neslepia Jonas.
Mokosi iš vyresnių kolegų
Jaunasis krepšinio talentas mokosi iš kolegų Lietuvos vyrų rinktinėje - Roberto Javtoko ir Marijono Petravičiaus.
„Tiek Robertas, tiek Marijonas yra geri „centrai“. Teko ir per treniruotę pabandyti, kaip M. Petravičius žaidžia. Kiek galiu, tiek mokausi iš jų, stebiu, kaip jie žaidžia, stengiuosi gerąsias jų savybes taikyti ir savo žaidime.
Vieną kartą praėjusį sezoną, kai Vilniaus „Lietuvos rytui“ trūko žaidėjų, Chuckas Eidsonas poilsiavo, o jiems buvo treniruotė. Tai teko truputį pasistumdyti. Didelis skirtumas negu su savo bendraamžiais.
Buvo tikrai labai sunku. Kamuolį priimi tai lengvai, bet užpulti ar nustumti varžovą nelabai išeidavo. Nors M. Petravičius ūgiu gal mažesnis ir rankos jo trumpesnės negu mano, bet tikrai po krepšiu labai su juo sunku”, – prisiminė jaunasis „centras“.
Artėjantį sezoną J. Valančiūnas debiutuos Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionate, į kurį komerciniu keliu buvo priimtas jo atstovaujamas klubas.
„Šiemet žaisiu Vilniaus „Perle“. Ar pereisiu į „Lietuvos rytą“ – nežinau, tai ne mano valioje. Kaip treneriai nuspręs“.
Krepšinio karjerą J. Valančiūnas ketina tęsti sąlyginėmis pakopomis.
„Dabar turiu svajonę patekti į „Lietuvos rytą“, jei vilniečiai toliau žais Eurolygos turnyre, norėčiau pasirodyti tokio rango varžybose. O iš sostinės klubo vėliau gal teks vykti kur nors aukščiau“.
Ateityje – rinktinė ir profesionalo karjera
„Visų žvaigždžių“ renginio koordinatorius Svetislavas Pesičius spėja, kad J. Valančiūną 2011 metais jau pamatysime Europos čempionate Lietuvos rinktinės sudėtyje.
„Viskas įmanoma. Reikia sunkiai dirbti ir viskas įmanoma“, – kuklinasi vaikinas.
Jonas jau nusprendė susieti savo ateitį su profesionaliu krepšiniu.
„Taip, visą laiką buvau aukštesnis už bendraamžius ir mane linčiuodavo „krepšininkas“. Aš pats galvoju, kad aš dar dabar nesu krepšininkas. Dar man reikia labai daug dirbti tam, kad būčiau tikrai geras žaidėjas. Žiūrėsime, kaip bus ateityje“, – nenorėjo spėlioti vidurio puolėjas.
Utenoje nesijaučia žvaigžde
J. Valančiūnas atranda laiko domėtis ir kaip sekasi smarkiai progresuojančiam gimtosios Utenos „Juventus“ klubui.
„Seku informaciją internete, sužinau, kai grįžtu į savo gimtąjį kraštą, Uteną, draugai praneša. Nesakau, kad aš visą Uteną pažįstu, gatve galiu ramiai praeiti. Ten liko tikrų draugų“.
J. Valačiūnas 2009 metų Europos pirmenybėse simpatizuoja Ispanijos rinktinei. Nesunku suprasti, kodėl.
„Pau Gasolis patinka, tikrai labai geras žaidėjas, o visa ispanų rinktinė – pajėgi. Ispanai ir tiek! Nežinau, nesureikšminu to, kad aklai sirgčiau tik už ispanus. Bet ispanai lieka ispanais“, – savo favoritus DELFI atskleidė J. Valančiūnas.
