Treneri, ar tikėjote pergale?

– Pagal tai, kaip kovėmės, ar jūs abejojate? Mes tikėjomės, išėjome pasiruošę, galbūt jaudulio buvo per daug ir pradžia buvo nelabai sėkminga. Paskui pradėjome daryti tai, ką buvome sutarę, pradėjome kontroliuoti rungtynes. Buvo blogos pora minučių ketvirtajame kėlinyje, kada aš perlaikiau aikštėje vieną žaidėją.

Ten gavosi tokia penkių taškų atkarpa ir tada mums pasidarė labai sunku. Jie atsigavo psichologiškai ir pataikė porą sudėtingų metimų, bet džiaugiuosi, kad vyrai kovėsi iki pabaigos. Sunkiais momentais Vassilis Spanoulis labai mus patraukė. Su ta gynyba, kurią mes šiandien demonstravome, ir jei dar sekasi puolime – galima daug ką įveikti.

– Psichologinis spaudimas nukrito ar dar labiau didėja?

– Aš galvoju, kad psichologinė įtampa kiek atslūgs, nes mes pradžioje pasakėme, kad važiuojame čia, nežiūrint tų netekčių, kautis tik dėl medalių. Darbar mes turime dvejas rungtynes dėl medalių, tad reikia tik kautis dėl jų.

– Jūs pats labiau tikėjote šios komandos galimybėmis negu pačioje Graikijoje?

– Nežinau, galbūt. Matote, kaip yra. Jei paėmus pergales, kurias iškovojo Graikijos rinktinė, tai padarė praktiškai trys žmonės: Nikos Zisis, V. Spanoulis ir Antonios Fotsis. Ioanis Bourousis buvo traumuotas praėjusį sezoną ir nežaidė. Kiti – arba neseniai įsiliejo, arba yra jaunesni ir neužgrūdinti tose kovose.

Mes sužaidėme šešerias rungtynes tam, kad žaistume šį kryžminį mačą. Reikėjo iš paskutiniųjų stengtis, nes aš labai daug buvau išnaudojęs tuos pagrindinius žaidėjus. Buvo klausimas, ar užteks jėgų, ar ne.

Praktiškai už atlapų turėjau V. Spanoulį ištraukti iš aikštelės tam, kad leisčiau jam pailsėti porą minučių. Gerai, kai žaidėjas rodo tokią energiją ir taip kaunasi už komandą. Tai tik pagirtina.

– Žaidėjai džiaugėsi tarsi laimėtų finalą. Kodėl?

– Todėl, kad daug kas juos jau buvo nurašęs. Ir jie patenkinti, jie įrodė, kad yra stiprūs patys ir savo dvasia. Aišku, jie džiaugiasi, jų markė pakilo.

– Į ketveriukę patekote, vyrai neatsipalaiduos?

– Jie yra profesionalai, jie neatsipalaiduos. Čia nebėra taip, kaip buvo sovietų laikais, kad šiandien nueisime ir prisigersime.

– Treneri, jus dabar Graikijoje vadins Dievu?

– Niekas manęs nevadins. Čia jūs labai dažnai Lietuvoje padarote š..., arba padarote Dievu. Tai yra mano darbas. Baigsiu tą darbą, kitas bus, dar kažkas.

– Ar buvo netikėta, kai Hidayetas Turkoglu pradėjo savo stebuklus?

– Jei mes pasižiūrėsime, kaip jis žaidžia NBA, tai nėra netikėta. Aš galvoju, kad mes žaidėmė gerai gynyboje tiek prieš H. Turkoglu, tiek prieš Ersaną Ilyasovą. Galbūt kažkiek atpalaidavome rankas kai kuriems kitiems turkų žaidėjams. Bet tai pasiteisimo. Juk laimėjome.

– Kas svarbiausia per tą laiką, likusį iki pusfinalio?

– Aš galvoju, kad tos emocijos, kurios vyrauja komandoje, sumažins nuovargį ir skausmą. Aišku, bus nelengva. Ispanija yra vėl geroje formoje, demonstruoja gražų žaidimą.

Kažkaip reiktų tuos čempionatus organizuoti, kad visiems būtų vienodos sąlygos. Anksčiau kažkas be poilsio žaidžia, dabar – mes be poilsio. Taip, kad čia truputį yra negerų dalykų.

– Kaip rengiatės žaisti su Ispanija ir kas yra šios poros favoritas?

– Aš dar nesiruošiu žaisti su Ispanija, nes nežinojau, su kuo turėsiu rungtyniauti. Aš dar negaliu kalbėti apie mačą su ispanais. Žinoma, Pau Gasolis yra svarbiausia figūra ispanų rinktinėje.

Šeštadienį mes žaidžiame su ispanais, o jūs (J. Kazlauskas kreipiasi į ispanų žurnalistą) verčiate mane pasakyti, kad jie yra favoritai? Kaip aš paskui galėsiu žiūrėti į akis savo žaidėjams? O jūs manęs klausinėjate kiekvieną dieną“, - treneris linksmai atšovė ir jį persekiojančiam Kinijos sporto žurnalistui.