Šios rinktinės autobusas turbūt net neatvažiuotų į rungtynes. Geriausiu atveju pusė ekipos prieš mačą užsitrenktų rūbinėje, o likusi apsižiūrėtų, jog apsivilko ne tos spalvos aprangas.

Futbole dviejų nugalėtojų nebūna, tad kažkam nori ar nenori tenka susitaikyti su karčia realybe.

Bet kuriems ji pirmajame Europos čempionato etape buvo pati karčiausia – tiek dėl visiškai rimtų ar net siaubą keliančių, tiek dėl komiškų priežasčių?

Vartininkas

Martinas Dubravka. 32-ejų Slovakijos rinktinės ir „Newcastle United“ (Anglija) klubo atstovas net po vienos didžiausių nesėkmių pirmenybių istorijoje užkariavo laikraščių antraštes. Juk ne kiekvienas nusipelno būti vadinamas keisčiausio visų laikų įvarčio į savo vartus autoriumi. Jeigu prieš tai vartininkas nebūtų tobulai atrėmęs 11 m baudinio, kiltų įtarimas, jog prieš rungtynes su Ispanija jis tiesiog supainiojo gėrimų buteliukus ir trūktelėjo kažko, kas po aštuntos vakaro Lietuvoje nebeparduodama. O jei M. Dubravka būtų krepšininkas, kamuolį į krepšį jis turbūt dėtų daugmaž šitaip:


Gynėjai

Emilis Krafthas. Švedijos gynybinis blokas pasirodė solidžiai ir grupės varžybose praleido tik du įvarčius. Tačiau kyla klausimas, ką jame veikė M. Dubravkos bendraklubis iš to paties „Newcastle United“. 26-erių krašto gynėjo statistika atrodo lyg į komandiruotę Maldyvuose susiruošusio Seimo nario darbotvarkė. Per trejas rungtynes E. Krafthas neperėmė nė vieno kamuolio! Suprantama, kai tai sau leidžia už pačią Šiaurės Makedoniją gerokai vyresnis jos puolėjas Goranas Pandevas, bet kaip tuomet reaguoti, pavyzdžiui, Nyderlandų gynėjui Stefanui de Vrij, kamuolį nudžiovusiam 29 kartus? Teisybės dėlei reikia paminėti, jog švedo žaidimo laikas buvo ribotas – visus tris kartus į kovą jis kilo nuo atsarginių suolo.

Emilis Krafthas (kairėje), Luisas Enrique

Antonio Rudigeris. Vokietijos rinktinės ir Londono „Chelsea“ (Anglija) vidurio gynėjas apsauginę kaukę aikštėje dėvi dar nuo praėjusio balandžio, kai patyrė veido kaulų lūžį. O dabar jam labiau praverstų tokia kaukė, kokią turėjo Hannibalas Lecteris! Rungtynėse su Prancūzija 28-erių vokietis pamėgino krimstelti Pauliui Pogba į petį. Pastarasis pasiskundė teisėjui, bet po rungtynių kaltinimus atsiėmė teisindamas gerai pažįstamą oponentą kovos įkarščiu, ir pastarasis liko nenubaustas. Tačiau galbūt A. Rudigeris turi daug rimtesnių bėdų? Mat praėjusį vasarį Čempionų lygoje į jį patį pasikėsino žymiausias futbolo kanibalas Luisas Suarezas. Kas žino, ar tai neužkrečiama?

Andy Robertsonas. 27-erių krašto gynėjas kartu su saugu Scottu McTominay buvo svarbiausios figūros Škotijos rinktinėje, ir pernelyg griežtai jo teisti nereikėtų. Vis dėlto kamuolius iš krašto į varžovų baudos aikštelę škotų kapitonas iš „Liverpool“ (Anglija) klubo skersuodavo kaip garsusis salvinis reaktyvinis minosvaidis BM-13, trumpai tariant, „Katiuša“: gausiai, triukšmingai, bet ne itin tiksliai. Iš 32 mėginimų (absoliučiai daugiausiai čempionate) taikinį pasiekė 12. A. Robertsonas kėlė ir daugiausiai netikslių kampinių. Rezultatyvaus perdavimo jam taip ir nepavyko atlikti, o vos vieną įvartį pelniusios Škotijos pasirodymas turnyre buvo prasčiausias istorijoje. Na, gal A. Robertsono salvės bent jau privertė pakrūpčioti varžovus, tarp kurių buvo ir amžini konkurentai anglai.

Saugai

Grzegorzas Krychowiakas. Ką jau ką, bet patyrusį bei meistriškumo nestokojantį 31-erių saugą laiptinės tribunole tikrai galima apkaltinti tėvynės išdavyste. Ar bent jau trenerio Paulo Sousos. Pirmose čempionato rungtynėse su Slovakija vienas Maskvos „Lokomotiv“ (Rusija) lyderių neatsakingai susirinko dvi geltonas korteles ir paliko lenkus pusvalandį kentėti turint žaidėjo deficitą. Dėl diskvalifikacijos G. Krychowiakas praleido antrąjį mačą, o grįžus paskutiniajame būtent jo lengvabūdiškas smūgis buvo blokuotas, atkertant dvi komandos linijas, ir baigėsi antruoju švedų įvarčiu. Visa ši kombinacija lėmė, jog iš didelių Lenkijos ambicijų išėjo tylus šnipštas, o iš viso tris įspėjimus per dvejas rungtynes gavęs G. Krychowiakas dar ir tapo nedrausmingiausiu pirmo etapo futbolininku.

Romanas Zobninas. Kadangi plačiapetis Rusijos rinktinės kapitonas Artiomas Dziuba vos grįžus į Maskvą pareiškė galintis su bet kuo pasikalbėti apie komandos pasirodymą Europos čempionate akis į akį, volioti degute ir plunksnose teko R. Zobniną. 27-erių Maskvos „Spartak“ saugas susilaukė neapykantos cunamio dėl to, jog paskutinėse rungtynėse su Danija atliko idealų perdavimą varžovų puolėjui Yussufui Poulsenui. Nors tai dar nebuvo pabaiga, rusai iš šio nokdauno nebepakilo. Gerai bent jau tai, kad pats R. Zobninas praėjus kelioms dienoms socialiniame tinkle nuramino, jog dar atsistos ant kojų. Tik tokį pažadą davė ne itin tvirtu balsu.

Jurajus Kucka. Antras slovakas šioje komandoje buvo vienas savo rinktinės puolimo lyderių. Bet ginantis 34-erių „Parma“ (Italija) saugui šis turnyras buvo kaip užkeiktas. Jei tik nemeluoja oficiali UEFA statistika, griežtą stilių propaguojantis Slovakijos ekipos senbuvis 7 kartus mėgino išmušti kamuolį varžovui iš po kojų čiuoždamas. Ir nepataikė nė sykio! Be to, 10 kartų taisykles pažeidęs J. Kucka tapo pirmo etapo pražangų rekordininku, o galiausiai dar ir įsimušė sau į vartus... Kas dabar pasakys, kokiais keliais po slovakų rūbinę klaidžiojo M. Dubravkos buteliukas?

Jurajus Kucka (kairėje), Michalas Durisas

Christianas Eriksenas. Širdies problemos aikštėje yra pražudžiusios ne vieną profesionalų futbolininką. Bet pirmą kartą Giltinė ant žaliosios vejos pasirodė milijoninės auditorijos akivaizdoje. Gerai, kad tarp pastarosios Kopenhagos stadione buvo ir nuovokių bei vikrių medikų, kurie per keliolika minučių atgaivino širdies smūgį patyrusį 29-erių Danijos rinktinės ir Milano „Inter“ (Italija) saugą. Gerai, jei ir pats Ch. Eriksenas jau pakankamai susitupėjęs gyvenime, kad savo situaciją vertintų filosofiškai. Mat jam baigėsi ne tik Europos čempionatas – klausimų kyla ir dėl tolesnės karjeros. Bent jau tęsti jos Italijoje dėl implantuoto kardioverterio defibriliatoriaus danas nebegalės – šios šalies teisės aktai turint tokių sveikatos problemų draudžia užsiimti kontaktiniu sportu dėl per didelės rizikos.

Masonas Mountas. 22-ejų atakuojantis saugas kartu su tautiečiu gynėju Benu Chilwellu pateko į COVID-19 žabangas. Po pusantrų pandemijos metų viskas atrodytų natūralu ir suprantama. Tik šįkart tai buvo tas pats kaip įpulti į dilgėles dykumoje. Netrukus po rungtynių tarp Anglijos ir Škotijos koronavirusas buvo diagnozuotas pastarosios saugui Billy Gilmourui. Tuomet paaiškėjo, kad šis po mačo stadiono tunelyje praleido apie 20 minučių su savo bendraklubiais iš „Chelsea“ ir Anglijos rinktinės. Be paties B. Gilmouro daugiau izoliuotis neprireikė nė vienam Škotijos futbolininkui, nors jie buvo kartu su komandos draugu viešbutyje, autobuse, rūbinėje. Tačiau M. Mounto ir B. Chilwello kontaktas su užsikrėtusiu žaidėju traktuotas kaip artimas, ir jiems teko užsidaryti karantine. M. Mounto laimei, anglai paskutiniame ture ir be jo išlaikė grupės lyderių poziciją bei aštuntfinalį su Vokietija žais birželio 29 d., kuomet izoliacijos terminas jau bus pasibaigęs. B. Chilwellas kol kas dar negavo progos debiutuoti čempionate.

Masonas Mountas

Puolėjai

Marlosas. Išeini į aikštę po keitimo, bet rungtynių nebaigi, nes pats būni pakeistas. Tokioje nemalonioje situacijoje šiame čempionate atsidūrė prancūzai Ousmane'as Dembele ir Lucasas Digne, kurių abiejų „galiojimo terminą“ sutrumpino traumos. Tačiau 33-ejų „natūralizuoto“ Ukrainos rinktinės brazilo Marloso atvejis – kitoks. Ilgametis Donecko „Šachtar“ krašto puolėjas dvikovoje su Nyderlandais buvo sugrąžintas ant atsarginių suolo vos po pusvalandžio, nes prastai įsiliejo į komandinius veiksmus puolime, o gynyboje manė galintis vilkti kojas ir stebėti įvykius iš šono. Olandiškų atakų talžomos komandos treneriui Andrejui Ševčenkai pasirodė kitaip, ir veteranui teko užgniaužti nuoskaudą. Pyksta Marlosas ar ne, tačiau kol kas šis turnyras jam – neįprastai blankus kaip ir visas sezonas.

Marlosas

Alvaro Morata. Nereikia nė jokių rinkimų – ir taip aišku, kam turi atitekti nelaimėlių rinktinės kapitono raištis. Turbūt nė vienas kitas žaidėjas nesusilaukė tiek kritikos kaip ispanų puolėjas A. Morata. Dėl švaistomų progų burokine tarka tarkuojamas 28-erių Turino „Juventus“ (Italija) atstovas Europos čempionate atliko 10 smūgių, į vartų plotą pataikė 6 kartus. Ir nors vieną įvartį įmušė, visiems kur kas svarbesnis atrodo jo nerealizuotas 11 m baudinys mače su slovakais. Pats futbolininkas pasakojo sulaukęs net linkėjimų, kad mirtų jo vaikai, tad ką čia bepridursi... Nebent tai, jog Danijos ir „Barcelona“ puolėjas Martinas Braithwaite'as šiame turnyre taip pat smūgiavo 10 kartų, o įvarčio vis dar nepelnė.

Robertas Lewandowskis. Paklausite, ką šiame sąraše veikia geriausias planetos futbolininkas, kuris įvarčių mašinos reputaciją Europos pirmenybėse patvirtino trimis taikliais smūgiais per trejas rungtynes? Patvirtino ne šiaip, o surinkdamas vadinamąjį tobulą „hat-trick'ą“, mat po sykį pasižymėjo mušdamas kaire, dešine koja ir galva? 32-ejų Lenkijos rinktinės ir Miuncheno „Bayern“ (Vokietija) snaiperis tikrai yra vartininkų košmaras. O jo paties košmaras šiame čempionate buvo vartai. Tiksliau, jų konstrukcija. Į ją R. Lewandowskis įsigudrino pataikyti net keturis kartus (nė vienas kitas žaidėjas to nepadarė daugiau nei dusyk). Vien ko vertas chrestomatinis epizodas mače su Švedija, kai Lenkijos žvaigždė vienos atakos metu du kartus iš eilės galva kaukštelėjo kamuolį į skersinį: pakartotiniu smūgiu – iš maždaug dviejų metrų atstumo. Akivaizdu, kad buityje jam nereikia plaktuko viniai įkalti!

Treneris

Šenolas Gunešas. Turkiją daugelis regėjo kaip juodąjį pirmenybių arkliuką, tačiau ji tapo blogiausia turnyro komanda. Nė vieno taško nepelnė ir debiutantė Šiaurės Makedonija, bet bent jau jos įvarčių santykis buvo geresnis. Turkai įmušė vieną, praleido aštuonis ir nė viename mače nematė jokių prošvaisčių, galinčių įkvėpti pergalingų vilčių. 69-erių treneris dėl to kaltino visą pasaulį: žiniasklaidą, federaciją, individualias žaidėjų klaidas, patirties stygių. Na, nepamiršo ir savęs. Bet atsistatydinti iš pareigų jis neketina nepaisant visiško kracho. Turkijos futbolo mėgėjai kažkada šalyje garbintą veteraną dabar vadina graiku – baisesnio žodžio jie nesugalvoja.