Pirmoji diena – pirmoji vieta
Įspūdingą spurtą pademonstravo ir Rokas Baciuška, kuris po greičio ruožo juokavo, kad pirmąją dieną – pirmoji ir vieta. Tiesa, lenktynininkas teigė, kad važiavo neskubėdamas, o akmeningose vietose buvo dar atsargesnis.
„Pirmas tikras Dakaro greičio ruožas – 368 kilometrai, tai visko buvo daug – smėlio, kopų, akmenų, žvyro keliukų. Tai važiavom visai ramiai, per daug nespaudėm, pirmus kilometrus apsižiūrėjom, saugojom techniką ir po to – likus 70 kilometrų truputį spustelėjom. Mačiau, kad ten galima ir saugu paspaust.
Finišavom pirmi. Toliau reikia važiuoti taip pat saugiai ir su protu, galvoti, kaip taupyti techniką ir saugiai atvažiuoti į finišą. Dakaras labai ilgas, liko dar 14 dienų ir organizatoriai tikrai pateiks dar sunkesnių greičio ruožų, todėl nebus laiko kada atsipalaiduoti, rytoj laukia 400 kilometrų ir tikėtina, kad kitų greičio ruožų metu bus tik sunkiau.
Tačiau viskas gerai, pataikėm su padangų slėgiu, neprakirtom nė vieno rato“, – sakė R. Baciuška.
Į priekį vedė ir pyktis
Šeštoje pozicijoje automobilių įskaitoje finišavęs, o vėliau dėl Mattias Ekstromui skirtos 15 minučių baudos į 5-ąją vietą pakilęs Vaidotas Žala džiaugėsi, kad pavyko išsivežti į priekį, tačiau neslėpė, kad tai padaryti buvo tikrai nelengva.
„Greičio ruožas buvo toks Dakarinis, ilgas, labai įtemptas, nes daug lenkimų turėjom, kadangi startavom iš 24-os vietos, todėl teko lenkti nemažai automobilių, kai kurie nenorėjo mūsų praleisti, reikėjo jėga brautis, o tai labai rizikingas ir nesmagus procesas – daug dulkių, rizikuojam pakelti akmenis ar dar kažką, nieko nesimato. Tai labai smagu, kad prasibrovėm be didelių nuostolių, pramušėm tik vieną ratą bandydami aplenkti vieną dalyvį. Rytoj jau turėsim padorią startinę poziciją“, – sakė V. Žala.
Lenktynininkas pripažino, kad trasoje buvo labai piktas, mat daug dalyvių nepaisė taisyklių, kad reikia praleisti greitesnį ekipažą, tačiau po finišo abu su Paulo Fiuza atsileido ir į bivaką grįžta su gera nuotaika.
„Šiandien važiuoti tikrai buvo labai smagu. Galbūt tik vidurinė dalis buvo šiek tiek nervinga, kadangi teko lenkti daug varžovų. Ir pikčiausia, kad 5 iš 10 atvejų pavyti kolegos tiesiog grubiai nenorėjo mūsų praleisti. Tekdavo spausti juos iš galo ir taip važiuot ne vieną kilometrą. Pagal taisykles už tai jiems turėtų būti skiriamos baudos“, – po finišo piktinosi lenktynininkas.
Koją kišo dulkės ir varžovai
Benediktas Vanagas pirmajame greičio ruože finišavo 22-oje pozicijoje. Lenktynininkas neslėpė, kad ši diena komandai nebuvo sėkminga, o rezultatui koją pakišo ir dulkės, ir pramušti ratai.
„Pirmame trečdalyje turėjome visai neblogą greitį, kol pasivijome priekyje važiuojantį varžovą. Nors ir signalizavome – nesitraukė. Dulkių tiek, kad tik su lazeriu praskanuotum, kas vyksta priekyje. Pasivijus varžovą akmenuotame kanjone pramušėme vieną, netrukus kitą ratą“, – pasakojo B. Vanagas.
Žiediniame greičio ruože daugiausia smėlio, akmenuoto ruožo ir žvyro sekcijų. Jei vakarykštė diena priminė klasikinį ralį, šiandieną lenktynininkus pasitiko tikrasis Dakaras.
„Šiek tiek laiko praradome naviguojant. Tai nebuvo gera diena mūsų ekipažui, bet ir nenutiko pasaulio pabaiga. Turbūt į šį greičio ruožą organizatoriai sudėjo viską, ką mes matysime šiame Dakare. Buvo labai įdomu“, – apie greičio ruožą komentavo lenktynininkas.
Reziumuodamas lenktynininkas sakė, kad tai nebuvo gera diena ekipažui, tačiau, anot jo, nenutiko ir pasaulio pabaiga.
„Kalbant apie greičio ruožą, atrodo, kad į jį organizatoriai sudėjo viską, ką mes matysime šiame Dakare, buvo labai įdomus“, – dalijosi B. Vanagas.
Nuo kopos ant šono
Pirmasis iš lietuvių startavęs Laisvydas Kancius teigė, kad diena praėjo be didesnių nesklandumų, nors streso ir vieno nuotykio neišvengė.
„Iki 100 kilometrų buvo daug streso, kol pavyko įsivažiuoti. Vakar po prologo galvojau, kad nebejausiu startinio jaudulio, tačiau šiandien po starto gal kokį šimtą kilometrų jaučiau kad jaudinuosi. Bet po to viskas susigulėjo, pajutau savo važiavimo ritmą ir viskas praėjo neblogai. Kopose buvau keturratį paguldęs ant šono, bet po 20 sekundžių jau nebeturėjau jokių problemų. Tiesiog lūžtanti kopa buvo ir gal per daug skersas užvažiavau į lūžtančią kopą ir švelniai nuvirtau ant šono. Bet nieko baisaus nenutiko, po keliolikos sekundžių tęsiau važiavimą.
Nepasakyčiau, kad buvo sunku. Buvo keletas klaidžių vietų, vieną tašką „prašokau“, bet mačiau, kad „prašokau“ ir iškart pradėjau ieškoti, todėl ten sugaišau minutę“, – po pirmojo greičio ruožo kalbėjo L. Kancius.
Pirmoji diena be nesklandumų
Tomo Jančio ir Irmanto Bražiūno komanda teigė, kad ši diena jiems praėjo be didesnių nesklandumų.
„Vėlai labai startavome, grįžome iš tikrųjų pagal planą, taip kaip ir skaičiavome, kad grįšime. Sausio pirmosios ruožas toks kaip mėgstu, gal tik smėlis truputį per šlapęs, negalėjau visiškai pasimėgauti, gal dar truputį sėdynę reikia sureguliuoti, nes nematau visko, versdamasis per kopą, kiek norėčiau matyti “, – po prologo kalbėjo „Mediafon“ team vairuotojas Tomas Jančys.
Vakarykščio prologo klaidos ne vieną greitąjį ekipažą nustūmė į starto linijos paskutiniąsias pozicijas, todėl atsilenkti būrį konkurentų buvo nelengva ir varginanti užduotis.
„Apsilenkėme tai krūvą, tik apsilenkimas atima labai daug jėgų, nes visur tik dulkės, dulkės ir dulkės. Buvo daug neutralizacijų, kas mums suvalgė laiką ir likus 40 km iki finišo – nusileido saulė, o tada jau kopose važiavome kaip gavosi, apgraibomis, bet visus taškus surinkome, turėtų būti viskas gerai“ – apibendrino Irmantas Bražiūnas, komandos šturmanas.
Gintas Petrus po pirmojo greičio ruožo taip pat neslėpė gero nusiteikimo ir teigė, kad diena buvo gera.
„Diena buvo gera, ratai sveiki, mašina sveika. Etapas tikrai nebuvo lengvas: kopos, akmenys - buvo visko. Navigacija buvo nepaprasta, bet Jose gerai navigavo, neblūdijom, laikėme savo tempą“, – po greičio ruožo komentavo G. Petrus.
