Saulius Jurgelėnas, „Teltonika Racing“ komandos strategas, „Delfi“ pasakojo, kad toli gražu anksčiau nebuvo taip, jog FIA buvo toli nuo Dakaro ralio.

„Visi Dakaro raliai buvo organizuojami laikantis FIA bendrųjų nuostatų, sportinio kodekso, atitinkamų sporto šakų bendrųjų taisyklių ir t.t. Tačiau tos taisyklės yra bendros ir kiekvieno renginio organizatorius gali žaisti ir vienaip ar kitaip pasukti patį formatą“, – pasakojo žinovas.

Tačiau kai Dakaro ralis tampo čempionato dalimi, buvo surašytas visas reglamentas. Pagal tą patį turės būti organizuojami ir visi kiti čempionato etapai. Tad, natūralu, kažkiek keitėsi vienokie ar kitokie dalykai įprastose taisyklėse“, – kalbėjo S. Jurgelėnas.

Anot jo, į klausimą, ar taisyklės pagriežtėjo, atsakyti sunku. Labiau būtų galima teigti, kad griežčiau dirba teisėjai. Tai logiška, mat Dakaro ralis dabar nebėra tik sunkiausiomis pasaulio varžybomis, bet ir pasaulio čempionato dalis.

„Ir į tuos renginius važiuoja geriausi teisėjai. Čia būtent tokie ir yra surinkti, didžia dalimi tie patys teisėjai dirbs ir kituose etapuose. Ir jie į savo darbą žiūri labai atsakingai ir rimtai“, – akcentavo S. Jurgelėnas, pabrėžęs, kad netgi tiems ekipažams, kurie velkasi gale, į nusižengimus pro pirštus nežiūrima.

Jis pasakojo, kad įprastai Dakaro ralyje pradžia būdavo griežtesnė, o vėliau teisėjai ne itin kreipdavo dėmesį į tuos ekipažus, kurie važiuoja rikiuotės gale. Esą, suprasdavo žmogiškai, kad atvažiavusios komandos nori bent jau įveikti Dakaro ralį, tad joms pagalių į ratus niekas nekaišiodavo. Kas kita laukdavo lyderių, į kurių elgesį teisėjai žiūrėdavo labai griežtai.

„Dabar be išimties, nesvarbu, galiorka ar ne, visus stebi ir baudžia vienodai. Sakyčiau, atsirado bendro griežtumo tikrai daugiau. Ir anksčiau čia būdavo licencijuoti FIA teisėjai, bet pas požiūris šiame Dakare tikrai griežtesnis“, – lygino S. Jurgelėnas.

Pokyčių FIA atėjimas atnešė ir A.S.O., Dakaro ralio organizatoriams, mat jiems varžybų formatą teko priderinti prie pasaulio čempionato formato. Pavyzdžiui, anksčiau nebaigęs greičio ruožo ekipažas privalėdavo važiuoti namo ir iškrisdavo iš Dakaro ralio.

„Ir visi matydavo ašaras tų, kurie, pavyzdžiui, iškrisdavo antrame greičio ruože, iš kopų juos išvilko techninės pagalbos sunkvežimis. O tai jau viskas pagal Dakaro ralio taisykles. Tai dar Pietų Amerikoje jie buvo įvedę, kaip mes vadinome, mini dakariuką, kai grįžti galėdavai po poilsio dienos ir pusę Dakaro ralio įveikti. Dabar gi pasaulio čempionato taisyklės leidžia sugrįžti į varžybas, maksimaliai galima praleisti tris greičio ruožus ir dalyvauti toliau“, – sakė S. Jurgelėnas.

Skirtumas tik toks, pasakojo žinovas, kad tie, kurie neįveiks visų Dakaro ralio greičio ruožų, negalės pasirodyti ant finišo podiumo, pravažiuoti pro finišo arką ir negaus medalių, kurie įteikiami ralį užbaigusiems ekipažams.

Baudų, kurias Dakaro ralyje išdalino FIA teisėjai, galima sakyti, neišvengė daugelis Lietuvos ekipažų. Štai po kelis šimtus eurų už greičio viršijimą gavo ir Benedikto Vanago, ir Antano Juknevičiaus komandos. Vaidoto Žalos ekipažo stipriau spustelėtas akceleratorius buvo įvertintas ir trijų minučių laiko bauda.

Ir tai dar ne viskas. V. Žalos komandai teko susimokėti 1000 eurų baudą už neveikiančią automatinę gaisro gesinimo sistemą, tiksliau, neįjungtą jos mygtuką. O A. Juknevičiaus šturmanas Didzis Zarinis ekipažui „uždirbo“ 500 eurų baudą už tai, kad jo šalmo dirželis buvo užsegtas netinkamai.