V. Žala pasakojo, kad startavęs dar „išsigaudė“ tuos, kurie važiavo priekyje, ir tą padarė ne kur kitur, o kopose. Pastarosios, beje, buvo vidutiniškos, tačiau čia sportininką pavijo Nani Roma, tad V. Žala turėjo veiklos bandydamas išsilaikyti paskui pilotą.
O vėliau prasidėjo akmenys ir, matyt, padangos pavargo, svarstė V. Žala.
„Kažkur smėlyje pasigavau nemažą akmenį, pliaukšt ir viskas. Tada vienas, kitas pravažiavo, įvažiavome į dulkių ruožą. Atrodė, kad tempą išlaikome, bet kažkur pramušėm kitą ratą“, – prisiminė lenktynininkas.
Po antro pramušto rato ekipažas nusprendė, kad reikia saugiai pasiekti finišą ir nėra ko draskytis.
„Pabaiga buvo tokia dulkėta, kad neįmanoma net priartėti. Kokią poziciją turi, tokioj ir važiuoji, nes nieko nepadarysi, nieko nesugalvosi“, – sakė jis.
Labiausiai V. Žalą džiugina tai, kad liko trys dienos Dakaro, o tuomet – finišas. Visgi tempas greičiausiųjų TOP20 – žiaurus. Jis suskaičiavo, kad čia važiuojantys sportininkai telpa į 12 minučių.
„Pramuši ratą ir iš karto į apačią“, – lygino sportininkas.
