Trasoje kovojant su dulkių debesimis ir sunkvežimių paliktomis provėžomis, kurios stabdė progresą, ekipažas pasiekė septintojo greičio ruožo finišą.

Iššūkių nestigo kiekvienoje atkarpoje

Pasimėgavus viena diena užtarnauto poilsio, sausio 9-ąją vykusiame septintajame greičio ruože Dakaro dalyviams teko įveikti 402 kilometrų – vieną ilgiausių – greičio ruožų. Dienos maršrutas vedė iš kelias dienas namais tapusio Rijado į Al Dawadimi. Tačiau iš pradžių laukė 210 kilometrų kelionė bendrojo naudojimo keliais iki vietos, kur buvo duodamas septintojo greičio ruožo startas.

Jame organizatoriai žadėjo 45 proc. žvyro, 33 proc. smėlio, 17 proc. asfalto, ir 5 proc. kopų. Paverskime šiuos procentus trasoje laukusiais iššūkiais. Pirmoje greičio ruožo dalyje reikėjo įveikti greitus ir siaurus ruožus, nusėtus Saudo Arabijos vizitine kortele tapusiais akmenimis. Čia buvo svarbu išlaikyti padangas sveikas, nes prakirtus jas, būtų tekę stoti ir brangiai susimokėti laiko sąskaita.

Vėliau sekė aukštyn virš jūros lygio kylančios smėlėtos sekcijos, kurias kirto nedidelės kopos. Po jų – 60 kilometrų neutralizacija asfaltu ir siauri, akmenuoti, daugybės vėžių išvagoti kelio greičio ruožai, kuriuose šturmanų laukė itin sudėtinga navigacija. O galiausiai, šiek tiek kopų ir slėnių, „besiraizgančių“ tarp išdžiūvusių upių vagų.

Problemų kėlė sunkvežimiai

Septintajame greičio ruože „Kreda“ ekipažas startavo iš 67-osios pozicijos, priekyje matydamas keliolika Dakaro milžinais vadinamų sunkvežimių. Jų paliktos provėžos ir keliami dulkių debesys šiandien kėlė daugiausiai problemų. Tačiau su jomis susidoroti pavyko ir „Kreda“ komanda finišą pasiekė 41-oje vietoje.

Beveik 4 valandas praleidus trasoje ir pasiekus finišą, ekipažui teko įveikti 98 kilometrų pervažiavimą bendrojo naudojimo keliais iki bivako Al Dawadimi. Iš šio miesto Dakaro dalyviai rytoj pajudės į aštuntąjį greičio ruožą.

„Turėjom startuoti 34-ti, bet vidurnaktį organizatoriai pakeitė mūsų starto poziciją į 67-tą vietą. Startavom žinodami, kad priekyje važiuoja 12-ka sunkvežimių. Tris iš jų apsilenkėm trasoj. Bet šiaip buvo labai sunku, nes prieš tai važiavę sunkvežimiai labai išmalė trasą – jie paliko tokias provėžas, per kurias važiuodamas automobilis tiesiog spjaudosi. Ratai jau nebepasiekia žemės, praktiškai čiuoži dugnu. Dar reikia pridurti, kad sunkvežimiai pakelia akmenis ir išridena juos į trasos trajektoriją. Tų akmenų irgi reikia saugotis. Žodžiu, tai važiuoti po sunkvežimių nieko gero, nes labai lėtėja tempas. Bet nei vieno rato nenumušėm, automobilis sveikas, finišavom su šviesa, todėl viskas gerai. Buvo ir pora ir navigacinių paklydimų, bet Didzis greit susiorientavo“, – sakė „Kreda“ komandos lyderis A. Juknevičius.

Kas laukia aštuntajame greičio ruože?

Sausio 10-ąją Dakare vyks aštuntasis greičio ruožas. Jame Dakaro dalyvių lauks 395 kilometrai važiuojant sportiniu režimu iš Al Dawadimi į Wadi Ad Dawasir. Organizatoriai žada, kad šiame greičio ruože lauks 200 kilometrų smėlėtų slėnių, kertančių kopų grandines, o jas keis akmeningas kraštovaizdis. Šie iššūkiai, anot Dakaro organizatorių, turėtų lemti didelius atotrūkius tarp finišuojančių dalyvių.

2022-ųjų Dakaro ralis sausio 1–14 dienomis trečią kartą vyksta Saudo Arabijoje. „Kreda“ komandos lyderis – Antanas Juknevičius yra labiausiai patyręs lietuvis Dakaro lenktynininkas, startavęs 13-ame savo Dakare. Smėlynus ir dykumas laikantis savo stichija, Dakaro panku vadinamas lenktynininkas yra tris kartus pagerinęs Baltijos šalims priklausantį geriausią rezultatą automobilių kategorijoje. 2018-iais Antanas Juknevičius organizatorių oficialiai pripažintas Dakaro ralio legenda.