Karolis Birgilas, „Delfi“ žurnalistas Dakare, pakalbino ralio žinių enciklopedija neretai pavadinimą Saulių Jurgelėną, „Teltonika Racing“ ekipažo strategą, kuris ne tik prisiminė, kodėl Dakaro ralis niekaip, išskyrus pavadinimą, nebesusijęs su Afrika, kurioje Dakaras ir yra, bei paaiškino, kodėl Prancūzijos reakcija tokia aštri.
Prisiminė Afriką
Iki 2007 m. Dakaro ralis prasidėdavo Europoje ir persikeldavo į Afriką. Taip vyko iki 2008 m., kai paskutinę akimirką ralis buvo atšauktas, akcentavus teroro išpuolio grėsmę.
„Tada situacija buvo labiau komplikuota. Tai nutiko Mauritanijoje – didelėje šalyje, kuri įsikūrusi Vakarų pusėje, prie vandenyno. Ir apvažiuoti Mauritaniją taip, kad būtų sudėliotas tradicinis ralio maršrutas su finišu Dakare, buvo praktiškai be šansų.
Mauritaniją mes formaliai galėtume vadinti demokratine valstybe, tačiau ten yra autoritarinis režimas. Toje šalyje tam tikro nusikalstamumo ar terorizmo, kai, pavyzdžiui, turistai būdavo pagrobiami, visuomet būdavo kažkiek ir anksčiau. Ir taip sutapo, kad 2007 m. prieš pat Dakaro ralį buvo pagrobti prancūzai ir jie buvo nužudyti, nes nebuvo patenkinti teroristų, ar kaip juos bepavadinsime, reikalavimai“, – kalbėjo S. Jurgelėnas.
Pasak jo, toks įvykių posūkis buvo šokas visai Prancūzijai. Ypač ir dėl to, kad šalis bandė tartis su Mauritanijos valdžia, siūlė atsiųsti savo specialiąsias pajėgas, suplanuoti antiteroristinę operaciją ir išvaduoti įkaitus. Tačiau su šiais pasiūlymais vietos diktatorius nesutiko, o tai lėmė išaugusią politinę įtampą.
„Tuomet buvo rekomenduota į Afriką nevykti. Ir atšauktas Dakaro ralis buvo tikrai didelė bausmė diktatoriui. Aš tikrai prisimenu, kad jis žadėjo, jog gali vien Dakarui dedikuoti 30 000 kareivių, esą juos išstatys vos ne kas kilometrą ir jie viską saugos, tikino, kad pas juos saugu, tik atvykite – pasakojo S. Jurgelėnas.
Daug emocijų
Pasak jo, nors tai buvo politinis sprendimas, jis buvo susijęs su tuo, kad jeigu kažkas būtų nutikę, šalis nebūtų linkusi priimti pagalbos ir spręsti situacijos, tačiau Saudo Arabija – bendradarbiauja.
„O be to, tai nėra šalis, kur kaip Mauritanijoje klestėtų žmonių grobimai ir tai nebaudžiamai praslystų pro valdžios akis“, – pastebėjo pašnekovas.
Anot jo, nors šioje šalyje valdžios forma – savotiška diktatūra, galima pasidžiaugti, kad metai iš metų bandoma šalį laisvinti.
„Žinoma, čia negali liberalizuoti iš karto visko, nes per daugelį metų ir religiniai veikėjai sustiprėję, ir elitas yra, kuris prisidengia religija. Jeigu viskas būtų liberalizuota, matyt, niekas nenustebtų, jei vieną dieną princas nebeatsibustų“, – pusiau juokais, pusiau rimtai sakė S. Jurgelėnas.
Jis pabrėžė, kad sprogimo, įvykusio dar gruodžio pabaigoje, detalių ir priežasčių nežino, nėra girdėjęs ir Prancūzijos pozicijos, tačiau, anot jo, ir Saudo Arabijai tokie įvykiai nekelia džiaugsmo.
„Manau, kad dabar yra daug emocijų. Tvarkoj, kad toks scenarijus, kaip atšaukti Dakarą, svarstomas, net nemanau, kad netgi juridiškai taip paprasta būtų Prancūzijos vyriausybei nuspręsti atšaukti pasaulio čempionato etapą, kuris vyksta ne jų šalyje, nors organizatorius ir yra bendrovė, įsikūrusi Prancūzijoje. Aš asmeniškai netikiu, kad taip nutiks“, – akcentavo S. Jurgelėnas.
