Paaiškėjo, kad lūžo priekinės pakabos dalis, o šios detalės su savimi sportininkas nei turėjo, nei būtų galėjęs ją pakeisti tiesiog dykumoje.
Teoriškai susitvarkęs keturratį ir gavęs milžinišką beveik 17 valandų laiko baudą L. Kancius galėjo tęsti Dakaro ralį ir kaupti patirtį, tačiau keturratininkas nusprendė važiuoti namo ir Dakaro ralio nebetęsti.
Pasak jo, toks sprendimas priimtas, mat planas buvo važiuoti dėl aukščiausių pozicijų.
Į Lietuvą grįžęs L. Kancius džiaugėsi palaikymu, tačiau savo gerbėjams negalėjo pažadėti, ar varžysis kitų metų Dakare.
– Ar bandėte aiškintis, kodėl sulūžo ta detalė?, – Delfi paklausė lenktynininko.
– Naujas keturratis, ta detalė tikrai ne sena. Man asmeniškai ji niekada nebuvo sulūžusi. Ji gamyklinė, standartinė.
Kalbėjau su kolegomis, jiems yra pasitaikiusios tokios problemos. Tiesiog, matyt, metalo silpnumas toje vietoje.
– Ar pavyko susigyventi su tuo, jog Dakaro ralis jau baigtas?
– Šiandien nuotaikos geresnės. Faktas, Dakaras baigėsi, norėjosi, jog jis pasibaigtų kitaip. Yra kaip yra.
Jau kopose supratau, jog ralis man baigtas. Emociškai tuo momentu man buvo sunkoka, nes norėjosi daugiau.
– Ar po tokios patirties grįšite į Dakarą?
– Sudėtingas klausimas, į kurį dabar negaliu atsakyti. Reikia truputį pailsėti nuo visko, užsiimti kita veikla, pravėdinti galvą.
Nurimus emocijoms galvosiu apie planus dėl kitų metų ralio. Tai visapusiškas klausimas: ir motyvacijos, ir darbo, ir biudžeto, ir komandos.
– Kuo šiemet Dakaro ralis skyrėsi nuo pernykščio jūsų debiutinio, galbūt trasos sudėtingesnės?
– Ne, kur kas lengvesnis, viskas buvo aišku, jau turėjau patirties. Nieko netikėto, man buvo lengviau.
– Ar pirmavimas bendroje įskaitoje kažkaip keitė jūsų važiavimą?
– Skrendant į Lietuvą galvojau, kaip ten man sekėsi. Tiesiog važiavau savo tempu ir nepasakyčiau, jog aš labai stengiausi lėkti.
Planas buvo toks: pirmas dvi dienas laikytis bent aštuntuko, o paskui kilti aukštyn. Bet nežinau, kodėl taip gavosi, jog tapau lyderiu. Manau, buvau gerai pasiruošęs.
– Tas incidentas, kuomet lūžo detalė, ar tai buvo specifinė trasos dalis, gal pataikyta į duobę?
– Ne, atvirkščiai. Prieš tai 100 km buvo greitų ruožų, kur greitis siekė 120-130 km/ per val. Technika lūžo tik įvažiavus į kopas, vos penki kilometrai jose, kur gretis vos 30 km/ per val.
Pokštelėjo, virtau kaip į šieno kupetą. Iš pradžių nesupratau, kas nutiko.
– Ne vienas ralio dalyvis tęsia pasirodymą turėdamas milžinišką atsilikimą nuo lyderio, kodėl jūs nusprendėte trauktis iš Dakaro?
– Į ralį keliavau dėl rezultato. Dabar būčiau turėjęs startuoti iš pačio galo, greta sunkvežimių ir kitų lėčiausių dalyvių. Trasa būtų išmalta, kad ir kaip stengčiausi, gero rezultato nebūtų, neįmanona kažką pasiekti.
Kitas dalykas, visas Dakaras prieš akis, laužyčiau techniką. Žinoma, iš kitos pusės – patirtis, tai svarbu, tačiau manau, kad patirtį įgyti galima nelaužant technikos ir savęs. Priėmiau sprendimą nebetęsti ralio.
– Socialiniuose tinkluose sulaukėte didžiulio palaikymo, kiek tai įpareigoja ir motyvuoja nepamesti Dakaro ralio idėjos?
– Ačiū labai už palaikymą, iš tikrųjų jo sulaukiau labai daug. Tačiau, kaip minėjau, reikia pailsėti, nurimti, sudėti pliusus ir minusus, įvertinti galimybes ir nuspręsti kur varžytis.
– Ar šių metų kalendoriuje yra konkrečios varžybos, kuriose išvysime jus besivaržant?
– Planavau dalyvauti pasaulio čempionato etapuose, bet situacija iš esmės pasikeitė: nepavyko Dakaras, dabar reikia pailsėti. Matyt, ten nestartuosiu ir pasirinksiu kitas varžybas.
