„Pusiaukelė pasiekta, kas jau yra gerai, rezultatai irgi neblogi. Aišku, liko dar labai didelis darbas ir manau, kad sunkioji dalis dar tik laukia“, – pasakojo „Delfi“ motociklininkas, pridūręs, kad prie sunkumų neabejotinai prisidės ir tai, kad pasidėvėjęs ir motociklas, ir jis pats jaučia nuovargį.
Kiekviena diena – kaip maratonas
A. Gelažninkas neslėpė, kad jam kiekviena diena – lyg Dakaro ralio maratonas, mat vienišių klasėje besivaržantis motociklininkas negali naudotis jokia papildoma pagalba: visas kilusias problemas privaloma spręsti savarankiškai, o jeigu neišeina – prašytis kolegų pagalbos. Anot motociklininko, ši taisyklė, matyt, pati kebliausia, mat net tada, kai kamuojamas nuovargio grįžta iš greičio ruožo, ilsėtis negali tol, kol nesusitvarko ir rytojui nepasiruošia motociklo.
„Ir jeigu tu jų neatliksi, o motociklas suges, tai bus pats kvailiausias dalykas, dėl kurio pasibaigs ralis“, – akcentavo pašnekovas.
Be to, kasdien motociklininkus lydi rizika. Ją iš arti savo akimis teko pamatyti ir A. Gelažninkui, stojusiam padėti nukritusiam ir susižalojusiam motociklininkui, kol šis buvo gaivinamas. Pasak sportininko, laimei, gaivinimas pavyko, tačiau kokios būklės motociklininkas – dar neaišku, mat jis panardintas į dirbtinę komą.
„Rizika – kasdienė palydovė, nes kasdien turi tokių momentų, kai vos išsilaikai arba nukrenti. Gerai, kai jie laimingai baigiasi. Pernai kritau ir tikrai buvo sunku užbaigti greičio ruožą, tad šiemet stengiuosi vengti bereikalingos rizikos“, – aiškino pašnekovas.
Po praėjusių metų, kai Dakaro ralyje mirė du motociklininkai, šiemet jie privalo važiuoti greičio ruože dėvėdami specialias liemenes, kurios, smūgio atveju, gali išsiskleisti ir apsaugoti važiuojantį nuo didelių sužalojimų ar netgi mirties. Kaip tokia suveikia, išbandyti teko ir lietuviui.
„Pirmas įspūdis buvo toks, kad motociklas į mane atsitrenkė – toks smūgis. Bet kai atsisukau ir pamačiau, kad motociklas gana toli, supratau, kad išsiskleidė liemenė. Kasdien „N“ kartų būna situacijų, kai atrodo, kad ralis pasibaigs“, – pasakojo A. Gelažninkas, pridūręs, kad po liemenės išsiskleidimo kurį laiką teko važiuoti ypač nepatogiai, mat išsipūtusi liemenė varžė judesius.
Taupo jėgas pabaigai
Į Dakaro ralį lietuvis atkeliavo su trimis komplektais padangų – taip suprato perskaitęs taisykles. Paaiškėjo, kad tik tris padangų komplektus gali transportuoti „Original by Motul“ sunkvežimiai, o jeigu dalyvis turi, kas padangas gabena, gali jų turėti ir kur kas daugiau.
„To nežinojau ir tas tikrai nuliūdino, ypač, kai pasikalbėjau su kitais dalyviais, kurie planavo važiuoti ir su šešiais, ir su aštuoniais komplektais. Tad aš radau, kur galiu nusipirkti padangų, ir nustojau jas taupyti – sakė A. Gelažninkas, dabar padangas naujomis keičiantis kas antrą ralio dieną.
Paklaustas, kokią strategiją renkasi antrajai ralio pusei, A. Gelažininkas pasakojo, kad kol kas stengiasi važiuoti taupydamas jėgas ir motociklą, mat tiki, kad finale geriausiai seksis tiems, kas išsaugos daugiau jėgų. Tuo pačiu atsilikti nuo greičiausiųjų savo klasėje taip pat nesinori.
„Atlošti kiekvieną minutę yra sunku. Bet tikrai ateinančias tris dienas nesiversiu per galvą ir pasiliksiu kuo daugiau jėgų ralio pabaigai, – aiškino jis. – Tokiu atveju būsiu žvalesnis ir galėsiu palaikyti tempą, kaip viso ralio metu, kai dauguma jau galbūt bus pavargę ir nebegalės išlaikyti įprasto tempo.“
