Neįprasta? Taip, bet gyvenimas yra pilnas gražių netikėtumų. Kaip tai nutiko?

Praėjusių metų Dakare lankėsi Antano Juknevičiaus šturmano Dariaus Vaičiulio draugai, kurie nusprendė iš arti stebėti sunkiausiomis pasaulio ralio lenktynėmis laikomą Dakarą savo akimis. Įsitaisę dykumoje ir susiruošę ilgas valandas grožėtis banguojančia smėlio jūra skriejančiomis transporto priemonėmis, o kartu ir palaikyti draugą, jie susipažino su vietiniais arabais, sėdėjusiais visai čia pat, skelbiama pranešime spaudai.

Grupelė visiškai svetimų žmonių iš karto rado bendrą kalbą. Minčių ir įspūdžių lydimi pašnekesiai vijo vienas kitą jau po pirmų ištartų žodžių, o Dakaro pabaigoje saujelė žmonių, netikėtai susipažinę plika akimi neaprėpiamose Saudo Arabijos platybėse – tapo draugais.

Šiais metais, labai pamilę lietuvius ir mūsų kultūrą, vietiniai nusprendė pradžiuginti ir Lietuvoje likusius savo draugus, ir jų simpatijas pelniusį Lietuvos ekipažą. Savo iniciatyva, laikydami šį faktą visiškoje paslaptyje, jie pasiuvo Lietuvos vėliavą, pasigamino plakatą, savarankiškai išsivertę tekstą į lietuvių kalbą, ir susikrovę mantą pasuko Dakaro trasos link.

Sustoję šalia tos vietos, kur trasa lekiantiems automobiliams bus puikiai matomi, vietiniai arabai buvo pasiruošę nustebinti daug ko mačiusius lietuvius. Vediniems kilnių tikslų, matyt, ir likimas padeda. KREDA ekipažas netrukus pravažiavo trasoje toje vietoje, kur stovėjo vietiniai gyventojai su vėliavomis rankose, išskleidę šiltus palaikymo žodžius siunčiantį plakatą.

„Mano draugai, Lietuvos šalyje. Aš tavęs šiemet pasiilgau. Aš tavo vardu padrąsinu tavo komandą“, –skelbė tvirtai rankose suspausto plakato tekstas, lydimas vėjyje plasdenančių valstybių, kurias skiria 5000 kilometrų, vėliavų.