Ką tik baigėsi 2020 m. Dakaro ralis. Koks jis pasirodė jums?
Šis Dakaras buvo labai įdomus keliais aspektais. Pirmiausia tuo, kad vyko visiškai naujoje, niekam nežinomoje šalyje, ir tai komplikavo komandų darbą. Pavyzdžiui, Lotynų Amerikoje lietuviai turėjo vietinių pagalbininkų, kurie labai padėdavo organizuoti logistiką, spręsti visokiausias problemas – nuo reikiamų detalių pirkimo iki techninės pagalbos ir pan. Lotynų Amerikoje dažna trasa driekėsi šalia pagrindinių kelių, tad suteikti oficialią ar neoficialią techninę pagalbą buvo lengva. Saudo Arabijoje – kur kas sudėtingiau. Čia ir važiuoti sunkiau, ir susikalbėti su vietiniais beveik neįmanoma.
Dar viena naujovė – kelio knygų išdavimas starto rytą. Tai neleido šturmanams nuodugniai pasiruošti etapui, tačiau sąlygos buvo vienodos (tikiuosi) visiems. Turtingų komandų ekipažai negalėjo pasinaudoti išankstine žemėlapių specialistų pagalba.
Ir trečia – šis Dakaras buvo tikrai sunkus: 5000 kilometrų sudėtingų greičio ruožų. Sausį privalumas gal tik vienas – čia nebuvo taip karšta kaip Amerikoje.
Šiemet buvo labai didelė konkurencija – tiek automobilių, tiek motociklų grupėse. Tai ir yra viena priežasčių, kodėl visų mūsų karių rezultatai buvo kiek prastesni nei pernai.
Tačiau bendrai ši ralio lokacija yra mums palankesnė: pigesnis transportavimas, čia gali atvykti daugiau žiūrovų.
Kaip vertinate Dakaro ralio naujokų, Edvino Juškausko ir Aisvydo Paliukėno, debiutą sunkiausiame dykumų maratone? Kokios jų ateities perspektyvos jūsų akimis?
Tai buvo labiausiai nustebinęs pasirodymas po V. Žalos pirmosios vietos pirmame etape. Naujokai buvo žiauriai, neįtikėtinai stabilūs. Jie važiavo idealiu tempu. Aš nežinau, kaip jie sugebėjo laikytis tokio tempo, kas prilaikė Edvino koją – ar šturmanas, ar jis pats buvo toks griežtas sau. Nes juk mašinos galimybės leido važiuoti ir greičiau. Taigi važiuodami tokiu idealiu tempu, per viduriuką ir šiek tiek greičiau, jie galėjo finišuoti antrojo dešimtuko gale – trečiojo pradžioje. Jeigu ne tas nelemtas gedimas. Vis dėlto techninis sportas yra neprognozuojamas. Prisimenu atvejį, kai dėl gedimo finišo nepasiekė trys vienos gamyklinės komandos bagiai, nors turėjo daug techninės pagalbos sunkvežimių su galybe detalių.
Prieš pat Dakaro ralio startą Benediktui Vanagui teko ieškoti kito šturmano. Kaip, žinodamas šį faktą, vertinate ekipažo rezultatą? Kiek laiko reikia, kad lenktynininkas ir šturmanas taptų komanda? Ką sako jūsų, kaip šturmano, patirtis?
Kiekvienas atvejis skirtingas, kaip ir skirtingi visi žmonės, jų energijos, tai, kaip jos sutampa su kitu žmogumi. Šis klausimas labai individualus. Žinoma, portugalas yra daug smėlio suvalgęs vyrukas, matęs ne vieną skirtingą vairuotoją. Matyt, jis nesunkiai prisiderino ir prie Benedikto. Čia jau kaip sako sena patarlė: „Už kliento pinigus – bet kokie kaprizai.“ Juk jis yra atlyginimą gaunantis profesionalas. O pinigus jam moka ne tik už žinias, bet ir už sugebėjimą prisitaikyti prie vairuotojo, jį suvaldyti.
Kaip apibūdintumėte šių metų Vaidoto Žalos ir Sauliaus Jurgelėno pasirodymą? Kaip jie patys juokavo, ekipažas „atidarė ir uždarė Dakarą“, mat pirmame etape atvažiavo pirmi, o paskutiniame – paskutiniai.
Tiems vyrukams niekada netrūksta humoro. Labai smagu, kad jie driokstelėjo pradžioje. Taip atkreipė dėmesį į save, juos pastebėjo ir pasaulio medijos, ir varžovai. Manau, ta pirmoji vieta etape jų rėmėjams davė daugiau naudos, negu kokia nors „-niolikta“ bendroje įskaitoje.
Bendras rezultatas išėjo toks, koks išėjo – jį lėmė ir klaidos ir technika. Pažiūrėkite, kokiose vietose baigė F. Alonso arba lenkas J. Pšigonskis, kuris pernai finišavo penketuke.
Šis mūsų ekipažas turi labai daug potencialo. Labai gerai vertinu Vaidotą kaip vairuotoją ir Saulių kaip šturmaną. Jie dar tikrai mus nustebins ir pradžiugins ateityje.
Skeptikai pasakys, kad Dakaro senbuviai įpratę prie visokių išsišokėlių. Beveik kiekvienais metais atsiranda koks nors karštas ekipažas, stebinantis pasirodymais pirmuose etapuose. Kadaise mes su Arūnu Lekavičiumi irgi buvome panašūs išsišokėliai, pirmuose etapuose finišavę dešimtuke. Tačiau ralio finiše mūsų nebuvo.
Kokia akimirka, koks įvykis iš šių metų Dakaro jums buvo pats įsimintiniausias?
Į šį klausimą vienodai atsakys visa Lietuva: Vaidoto ir Sauliaus pirmoji vieta.
