Šiemet, pasakojo DELFI studijoje apsilankę V. Žala ir S. Jurgelėnas, ekipažas važiavo stabiliai ir jeigu kas ir kišo koją, tai smulkios klaidos.

„Ligos, kurios mus persekiojo pernai, baigėsi, apsigydėme, bet išlindo kitos. O kai kurios klaidos, manyčiau, susiję ir su mano patirties stoka“, – kalbėjo V. Žala.

Abu lenktynininkai sutiko – kriminalų per šį Dakarą nebuvo. Tačiau vienas atvejis ekipažui įsiminė gerai – skrido nuo kopos ir kaip reikiant vožėsi priekine dalimi į smėlį.

„Iš karto prasidėjo paranoja, nes tokio smūgio metu gali pažeisti ir vairo kolonėlę, ir amortizatorių, be to, ir suvedimas iš karto „pabėgo“ – man vairas iš karto į kairę pasisuko. Važiavom ir galvojom, kad reikia kažkaip nuropoti. O tada bivake paaiškėjo, kad nieko baisaus – tik suvedimas ir dingo“, – kalbėjo pilotas.

Saulius Jurgelėnas

12 vieta – sėkmė

Anot V. Žalos, žvelgiant į šių metų Dakaro absoliučios įskaitos rikiuotę, aišku, kad jei ekipažas būtų padaręs mažiau klaidų, galėtų būti maždaug 8-oje vietoje. Tačiau tikėtis, kad važiuosi Dakare ir nedarysi klaidų, pasak V. Žalos, yra paprasčiausiai naivu – visi jų daro.

„Ir skirtumai net tarp lyderių didžiuliai. Atvažiuoja vienas ir kitas, ir matai, kad skirtumas – valanda. O tai labai daug“, – sako jis.

Vienintelė išeitis, anot ekipažo, didinti vidutinį tempą. Tačiau net tomis dienomis, kai „Agrorodeo“ važiuoti sekėsi ganėtinai gerai, akivaizdu, kad išsilaikyti paskui lyderius sudėtinga, arba reikia laužyti automobilį.

„Ir šiemet mums pasisekė, nes krito nemažai lyderių. Tai vietoje to, kad būtume 15-16 vietoje, galėjome taikytis į 10-12. O jeigu kitąmet būtų tos šalys, kur kopų mažiau, iš karto greičiai didesni ir jau turėtume pasitenkinti pirmuoju 20-uku“, – aiškino lenktynininkas.

Anot S. Jurgelėno, dar įmanoma tobulėti ir patiems – taip taip pat pavyktų kilstelėti tempą. Visgi, sako šturmanas, kai važiuoji greta „topinių“ ekipažų, supranti, kad jų technika – visiškai kito lygio.

„Pavyzdžiui, kopose kažkiek galėjome greta pasilaikyti prie Cyrilio Despres, bet lygesnėje vietoje šis „rovė“ pirmyn ir tiek jį tematėme“, – aiškino S. Jurgelėnas.

Beje, kalbėdamas apie naujesnės technikos pranašumus, V. Žala minėjo ir tai, kad nors vizualiai atrodo, kad tokie automobiliai važiuoja gerokai agresyviau, jų vairuotojai tuo pačiu jaučiasi gana komfortabiliai.

Vaidotas Žala ir Saulius Jurgelėnas

Kalbėti apie ateitį anksti

Paklausti, ar dalyvaus 2020 m. Dakaro ralyje, lenktynininkai atsakyti neskuba. Pasak jų, norėtų abu, tačiau apie galimybes dar reikia kalbėtis su finansiniais partneriais.

„Nežinau, ar yra noras daryti viską lygiai taip pat, kaip šiemet, ir bandyti išspausti maksimumą iš to, ką turime. Ypač žinant, kad jeigu kas nors pasikeis lyderių rikiuotėje ir mes krisime dar žemiau“, – šnekėjo V. Žala.

Pasak jo, šiai dienai technikos pakeitimas yra didžiausias prioritetas, tačiau, neslepia lenktynininkas, naujo automobilio įsigijimas reiškia ne tik apvalią sumą pinigų. Gali būti ir taip, kad net turėdamas reikiamų išteklių, negalėsi gauti to automobilio, kurio norisi.

Įprastai, aiškino jis, ieškant tinkamo automobilio Dakaro raliui, žvalgomasi į pastarųjų trejų metų absoliučios įskaitos viršūnę ir tinkamą transportą renkasi būtent iš ten. Žvalgantis čia, sakė V. Žala, akivaizdu, kad „Peugeot“, „Mini“, „Mini“ bagiai – neįkandami automobiliai.

„Toyota – labai brangu, bet dar ant ribos. Yra dar ir Martino Prokopo „Ford“ ir mes kalbėjome su juo, jis lyg ir parduotų automobilį, savo žinias. Bet jie gerokai automobilį pasitobulinę, visos žinios sutelktos vienoje vietoje ir atvažiavęs į Dakarą lyg ir tampi jam konkurentu“, – svarstė lenktynininkas.

Anot ekipažo, turimo automobilio privalumas tas, kad jis – puikiai pažįstamas ir komanda viską gali pasidaryti savarankiškai. Nepaisant to, skirtumai lyginant „Kamanę“ su naujesniais „broliais“ – visur, kur pirštu besi.

„Ir mes su Sauliumi kalbėjome, kad investuoti į mūsų OTB patobulinimą tiesiog nekyla rankos. Jis yra technologiškai pasenęs. Kalbant apie dalis jam – yra du tiekėjai: „Overdrive“, kurie į tokias komandas, kaip mes, žiūri šiek tiek iš aukšto, ir „South Racing“, kurie pernai mus smarkiai „pavedė“, nes didelė dalis užsakymo atkeliavo per du mėnesius. Tai jeigu rugpjūčio mėnesį kur nors nuvažiavai ir tau reikia perrinkti automobilį, liktum be Dakaro su tokiais tempais“, – stebėjosi V. Žala.

Tiesa, nei pernai, nei šiemet „Agrorodeo“ ekipažui rūpintis atsarginėmis dalimis pernelyg nereikėjo. Šiemet, sakė lenktynininkai, tik dugno apsaugas teko kelissyk keisti – tokie stambūs ir aštrūs akmenys buvo.

Nepaisant to, kad technikos komanda nelaužė, S. Jurgelėnas išdavė, kad kartojamos klaidos ir smūgiai automobiliui įjungdavo savotišką technikos tausojimo režimą, o tai, anot jo, kirsdavo per komandos tempą ir išbalansuodavo ekipažą.

Vaidotas Žala

Investuoti nebeverta

Naujesnio automobilio norisi, bet, akcentuoja V. Žala, nesinori daug apie tai kalbėti ir, kaip sako pats, „atsidarinėti duris koja“.

„Puikiai žinau, kad ir mūsų Dakaro ralio biudžetai yra sunkiai įkandami net ir didžiausioms įmonėms. Mes esame palypėję ganėtinai aukštai ir nereikia varyti Dievo į medį, kad be naujos mašinos – niekaip“, – kalba lenktynininkas.

Jei „Kamanė“, kuriai šis Dakaro ralis buvo šeštas, važiuotų į Pietų Ameriką dar kartą, labiausiai ekipažui norėtųsi kondicionieriaus. Tačiau dėl jo teks gerokai pasukti galvą, mat standartiniai – ganėtinai lepūs, jei tik keičiama konstrukcija. O tas, kuris sukurtas OTB modeliui, yra visiškai neefektyvūs.

„Ar verta į techninę pusę investuoti? Galima į pakabą sukišti 40-50 tūkst. eurų, bet vien tai nieko nepakeis. Norisi ir jėgainės, ir stabdžių, ir svorį mažinti. Bet tada mašina auksinė bus. O kai šeštas Dakaras, prasideda tokios ligos, kaip Sauliaus stringančios durys, mano stogelis streikuojantis, akceleratorius, kurį vis reikia perkalibruoti. Čia kaip tipinis lietuvis, važinėjantis su 15-20 metų senumo mašina – važiuoja pigiau nei kiti, bet turi būti kantrus, nes mašina retkarčiais parodo savo ožius“, – lygino „Agrorodeo“ lyderis.

Kaip seksis kitų metų Dakaro ralis, ekipažas greičiausiai žinos pavasariui įsibėgėjus, tačiau S. Jurgelėnas tikina, kad virkauti niekas nesirengia.

„Džiaugiamės tuo, ką turime. Jei važiuosime su ta pačia „Kamane“, gal mėginsime kažką patobulinti, be to, gal liks kažkiek lėšų geresniam pasiruošimui“, – reziumuoja jis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (26)