Limos ligoninėje daugybinius plaštakų lūžius patyręs ir operacijos laukiantis B. Bardauskas sako komandos nariams pasakojo, kad važiavo maždaug 90-100 km/val. greičiu. Nuotaika, neslėpė motociklininkas, buvo puiki – paskutinė Dakaro diena, paskutinis greičio ruožas.

„Prieš akis atsivėrė duobė, tokia – gana nemaža. Ir verčiausi aš. Lūžo abi rankos. Burna pilna kraujo, šalmo nusiimti negaliu“, – sakė motociklininkas.

Išgirdęs, kad atvažiuoja kiti motociklininkai, B. Bardauskas užbėgo ant kalnelio ir pradėjo mojuoti, kad jį pastebėtų. Tačiau, sakė lietuvis, toli gražu ne visi sustojo padėti – prie susižalojusio lietuvio sustojo motociklininkas iš Australijos.

„Pakėlė motociklą. Man dar kažkas sužaidė, kad aš pabandysiu pavažiuoti. Pavažiavau kokius 100-200 metrų, tačiau nebegalėjau daugiau“, – patyrimais dalijosi B. Bardauskas.

Supratęs, kad Dakaro šiemet įveikti nepavyks, motociklininkas pastatė motociklą. Medikų sraigtasparnis, sakė jis, atsirado kone iš karto. Tačiau pasiėmę lietuvį, medikai dar kartą grįžo į tą pačią vietą, kad pasiimtų dar vieną susižalojusį motociklininką.

„Jis guli gretimoje palatoje – jo traumos yra rimtesnės. Kažkas su nugara ir kaklu“, – pasakojo Dakaro dalyvis.

Gydytojai, pasiėmę B. Bardauską iš trasos, stebėjosi, kaip kelio knygoje galėjo būti nepažymėta tokia vieta, kurioje motociklininkas krito. Tačiau pats B. Bardauskas tik šyptelėjo: „nieko nekaltinu, nepasisekė.“

DELFI primena, kad medalį sūnui panoręs parvežti B. Bardauskas važiavo į ralį antrus metus iš eilės. 2018-aisiais jis finišavo ralyje ir pervežė pirmajam sūnui Perkūnui skirtą Dakaro ralio trofėjų.

Lietuvis krito nuvažiavęs keliolika kilometrų nuo paskutinio Dakaro greičio ruožo starto. Teigiama, kad motociklininkas pataikė į rimtą, kelio knygoje nepažymėtą, duobę.