„Visi prašė kopų, bet, jaučiu, visi ir keikėsi kopose“, – grįžęs iš greičio ruožo ir godžiai čiupęs gėrimo butelį kalbėjo motociklininkas.

Visgi jėgų tam, kad įveiktų žadėtas sunkias kopas, A. Gelažninkui pakako. Kaip jis aiškino, jėgas taupė kopoms, o ten, kur nereikėdavo į jas kopti, „atsikvėpuodavo“.

Tiesa, sparčiai važiavęs ir 32-oje vietoje šios dienos lenktynes užbaigęs motociklininkas prisipažino, jog greičiausiai gaus baudų už padarytas klaidas.

„Ko gero, būsiu vieną punktą praleidęs. Bandžiau grįžti atgal, bet buvo neįmanoma – palikau. Sunkūs buvo kelio punktai sudėlioti – ant aukštų kopų, kopos sunkiai įveikiamos. Net automobilių lyderiai, mačiau, suko ratais“, – pasakojo motociklininkas.

Nepaisant to, sako jis, diena – be nuostolių. Net tuos kelis kartus, kai teko kristi, A. Gelažninkas vadina labiau prigulimais ant šono nei kritimais.

Jis akcentavo, kad smėlio šiandien, kitaip nei ankstesnes dienas, buvo per akis, ir juokėsi, kad visi tiek, kurie norėjo smėlio pastarasias kelias dienas, sakys, kad akmenys tikrai geriau.

Sąlygas sunkimo ir stiprus šoninis vėjas, kuris per kelias akimirkas užnešdavo paliktas vėžes, tad vadovautis jomis motociklininkai negalėjo.

Lietuvis pasakojo, kad kopose matė labai daug kritusių, motociklus besiremontuojančių kolegų. Be to, ne vienam baigėsi ir benzinas. A. Gelažninkas juokavo, kad prie pat finišo net ir jį buvo susitabdę, paklausę, ar turi tempimo lyną.

„Gerai, kad neturiu, būtų reikėję traukti“, – šyptelėjo lenktynininkas.