Į bivaką ekipažas sugrįžo juodą naktį, praleidę kone 15 valandų lenktynių trasoje. Kopas ir sunkiausias atkarpas jiems teko įveikti kone nemačiomis. Viskas dėl to, kad paskutinės kelios dienos šiai komandai – visiškas košmaras. Antrąją Dakaro dieną apvertę automobilį lenktynininkai susidūrė su kur kas rimtesniais gedimais nei kosmetiniai kėbulo palankstymai.
DELFI primena, kad ekipažui trečią Dakaro dieną ėmė smarkiai keisti variklis. Mechanikams per naktį pavyko padaryti stebuklą ir automobilį suremontuoti – buvo pakeista nesandarti variklio galvutės tarpinė. Tačiau maratono dienoje gedimas pasikartojo ir tapo aišku, kad automobiliui, turinčiam V8 formos variklį, reikia remontuoti ir antrąją variklio galvutę. Paskutinę maratono, kai negalima mechanikų pagalba, dieną visi „ligos“ simptomai kaip reikiant paūmėjo, tad ekipažui teko stoti kone tiek pat, kiek ir važiuoti.
Marius Bernotas, „Craft bearings“ ekipažo mechanikų vadovas, pasakojo, kad per naktį buvo išrinkta ta variklio galvutė, kuriai tarpinė dar nebuvo pakeista.
„Tarpinė buvo „prapūsta“, kaip ir pirmoji. Deformavosi variklio bloko plokštuma. Vieną šlifavome čia, vietoje, senoviniu būdu, kitą vežėme į vietinį staklyną, kad nušlifuotų“, – kalbėjo jis.
Dar naktį A. Juknevičius pasakojo, kad mechanikai sutarė su „Kamaz“ komanda, kad ši padėtų lietuviams nusigabenti variklio galvutę iki staklių, kur ją būtų galima nušlifuoti. Rusijos sunkvežimių ekipai taip pat prireikė remontuoti variklį, tad jie sutiko pagelbėti ir lietuviams.
„Bloką šlifavome senoviniu būdu. Sukraipytas jis, bet variantų, kaip remontuoti bloką, neturime, kaip ir pasikeisti jo negalime“, – sakė M. Bernotas.
Šią akimirką, kalbėjo „Craft bearings“ mechanikai, visi darbai padaryti. Visgi iki idealumo dar trūksta, mat remontui nėra tiek laiko, kiek reikia.
„Tačiau tiek, kiek mes susiplanavome, spėsime padaryti“, – žadėjo M. Bernotas.
Tokį ralį pamiršę
Darius Vaičiulis ir Antanas Juknevičius neslėpė, kad tokiam raliui, kokį teko patirti penktąją dieną, jie nebuvo pasiruošę.
„Nepasirūpinom jokiom galingesnėm šviesom, nes paskutinius metus niekada niekada naktį nevažiavome. Ir galvojom, kad, štai, top lyderiai važiuojame, svajojame apie dešimtuką – mums LED šviesų tikrai nereikės“, – ironijos neslėpė komandos lyderis.
Pasak jo, tai pamoka, kad ruošiantis kitų metų raliui komanda tikrai investuos į automobilio šviesos sistemą.
Principo reikalas
Visos ekipažo viltys dabar sudėtos į mechanikus, mat jeigu šiems pavyks prikelti „Hilux Overdrive“, lenktynininkai antrąją Dakaro ralio pusę galės važiuoti, kaip įpratę.
„Mes tikimės, tačiau tai nėra garantija. Bet jeigu sutvarkys, jeigu pavyks, mes galėsime važiuoti normaliai normaliai. Apie rezultatus čia jau niekas nekalba, finišuoti – principo reikalas“, – sakė lenktynininkas.
Jis neslėpė, kad dabar komanda kovoja dėl to, kad visi juos palaiko, o jie – labai nori būti finiše. Anot lenktynininko, greičiausiai daug kas būtų spjovęs į Dakaro ralį seniai, bet jie taip nenori.
