Praėję Dakaro raliai V. Žalai ir S. Jurgelėnui buvo itin nesėkmingi. Nei viename iš jų komandai nepavyko pasiekti finišo linijos, tačiau trečias kartas nemelavo – ekipažas užtikrintai ralį baigė 18-oje vietoje. Anot V. Žalos, papildomo spaudimo jis nejautė, tačiau retkarčiais pasikarščiuodavo.

„Nejaučiau didelės įtampos, galbūt šiek tiek važiuojant, vietomis, kai įsijausdavau, sau primindavau, kad nereikia skubėti, Saulius irgi man primindavo, kad nėra reikalo lėkti“, – sakė lenktynininkas..

„Kelis kartu norėjosi „pagreitinti“ Vaidą, bet susilaukiau, o pristabdyti, tai kaip ir Vaidas sakė, tiesiogine ar netiesiogine forma prižiūrėdavau, nes visgi tai maratoninės varžybos ir važiuoti visą laiką dideliu tempu yra savižudiška“, – aiškino S. Jurgelėnas.

Prieš prasidedant Dakaro raliui, ekipažas buvo dažnai įspėjamas dėl aukštų kopų grėsmės, mat anksčiau V. Žalai neteko kautis tokioje trasoje, tačiau pasak pačio lenktynininko, jam greitai pavyko susidraugauti su smėlėtomis kalvomis.

„Ypač pirmą dieną man buvo nuostaba, kad automobilis taip lengvai kilo į kopas, tai galvoju, kad viskas čia labai gerai su tom kopom. Gąsdino dėl kopų, bet kad pusę darbo padaro mašina“, – šmaikštavo sportininkas.

Vaidotas Žala

Pasak S. Jurgelėno, vieniems lenktynininkams yra sunkiau, kitiems lengviau prisitaikyti prie kopų, tačiau Vaidas puikiai susitvarkė su užduotimis.

„Teko kalbėtis su draugais iš „Kamaz“ komandų, kurie turi gerą treniruočių metodiką, tai kaip jie sakydavo, nuo ryto iki vakaro Tuniso smėlynuose „droždavo“ kopose. Pradžioje pykdavo ant kopų, vėliau nuo jų vemt versdavo, bet galiausiai jos tapdavo draugėmis. Vaidas su kopomis nesipyksta, turi gerą intuiciją ir jaučia bangavimą, aišku tobulėjimui nėra ribų, bet jis tikrai gerai tvarkosi su kopomis", - sakė S. Jurgelėnas.

Technika leidžia kilti aukščiau

Anksčiau DELFI studijoje kalbintas S. Jurgelėnas sakė, kad jei ekipažas važiuos pagal savo galimybes, viskas bus gerai, tačiau dabartinėje perspektyvoje komanda tikisi kilti dar aukščiau.

„20-ukas tai yra drąsu. Galima sakyti, kad išvažiuojant į Dakarą su tokia technika tu visada gali keltis tikslą atvažiuoti dvidešimtuke, o kandžiotis dėl 10-uko, jau reikia pasidaryti namų darbus, reikia papildomo pasiruošimo ir galime bandyti belsti ir į dešimtuko durs.

11-atape, „Agrorodeo“ ekipažas turėjo labai rimtą gedimą, dėl kurio sugaišo ypatingai daug svarbaus laiko bei bendroje įskaitoje iš 12 vietos krito iki 18-ąją.

„Tas etapas mums „suvalgė“ kelias valandas, taip pat turėjom smulkių gedimo, navigacijos, vairavimo klaidų, o ir su kastuvu, berods, šešis kartus teko darbuotis. Eliminavus visas šias klaidas ir susidirbus kaip ekipažui, galima būtų galvoti ir apie naujausią techniką, tačiau reikia suprasti, kad modernus automobilių sporte yra labai brangus sprendimas, o ir mums kol kas užtenka esamos, svarbiausia – komandinis darbas“ - konstatavo V. Žala.

Pasibaigus Dakarui DELFI studijoje lankęsis Antanas Juknevičius sakė, kad nepriklausoma pakaba „Craft Bearings“ ekipažą pagreitintu 20 proc., tačiau S. Jurgelėnas su tokia nuomone, kategoriškai nesutinka.

„Kopose priklausomos pakabos jėga yra didesnė, todėl ji net naudingesnė tokiuose paviršiuose, o antraeiliuose ruožuose, kad važiuoti 20 proc. greičiau – jokių šansų. Su nepriklausoma per 100 km nedaugiau nei kelias minutes įmanoma išgauti", - galvą kraipė šturmanas.

Sunkiausias Dakaras?

Daugiau nei pusė automobilių nebaigė šių metų Dakaro ralio, o nugalėtojas Carlosas Sainzas, lygindamas senuosius Afrikos ralius ir dabartinį, sakė, kad tai buvo vienas sunkiausių jo ralių, tačiau pasak S. Jurgelėno, „Agrorodeo“ komandai sekėsi visai neblogai.

Prisimenu 2013 metus, tai labai panašus buvo ir šis, pradžioje netgi identiškos vietovės, tai suprantu, kad daugeliui buvo labai sunku, bet mums gavosi toks atvirkščias efektas. Iki šiol pastaruosiuose raliuose daug vargom, grįždavome naktis, tai šiais metais mums atrodė – pasaka. Su technika nauja, pats Dakaro pojūtis nebuvo toks sunkus, kaip praėjusiais kartais.

Vaidotas Žala ir Saulius Jurgelėnas

Visgi šturmanas prisipažįsta, kad šiame Dakare jam ne viskas klojosi, kaip sviestu patepta.

„Bet dar nebuvo nei vieno Dakaro, kad būčiau padaręs tiek navigacinių klaidų“, – juokėsi S. Jurgelėnas.

„Iš vairuotojo pusės galiu pasakyti, kad tai buvo labai intensyvus Dakaras. Lyginant su praėjusiais mano dalyvautais raliais, šiame kiekvienas metras reikalavo didžiulio dėmesio“, – sakė V. Žala.

Tolimesni tikslai

„Mašinos kol kas keisti neketiname, nebent sulaukti kažkokio netikėto susidomėjimo mumis, kas reikštų, kad Kalėdos ateitų labai greitai“, – šmaikštavo V. Žala

„Šiaip, jei kalbant rimčiau, tai susidomėjimo iš kitų komandų įmanoma sulaukti bent kelis kartus finišavus 10-uke, o taip pat daug kas priklauso ir iš kokios tu šalies, kokia rinka, ar Dakaras populiarus ir panašiai, bet čia tolima vizija“, – sakė sportininkas.

Trečiadienį apie galimą bendros komandos įkūrimą prakalbo Benediktas Vanagas. „Agrorodeo“ tokią iniciatyvą vadina utopine.

Pinigine prasme, tai yra kosmosas. Sudėjimus trijų komandų biudžetus peršoktume milijoną eurų, Tokiu atveju valstybė turėtų finansuoti pusę šios sumos, tačiau natūralu, kad kaip ir rinktinėje būtų atranka, tada kiltų klausimas, kodėl būtent trys mūsų ekipažai, juk Lietuvoje yra ir kitų lenktynininkų. Tada kažkokios papildomos stovyklos, įvertinti, kas geriausia važiuoja, tai kaštai taptų milžiniški“, – svarstė S. Jurgelėnas.

„Tokiu atveju taptume kaip gamyklinės komandos, kurios turi paklusti vadovui ir važiuoti pagal įvairias situacijas, o už tai jiems yra mokami pinigai. Jei kas ateitų ir duotų pusantro milijono eurų ir sakytų, kad bus komanda – viskas įmanoma, bet kaip Saulius sako, kas joje važiuotų?“, – klausia V. Žala.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (10)