Po finišo abu ekipažo nariai pripažino, kad greičio ruožas buvo sudėtingas. Teko kastis, dėti specialius išvažiavimui užklimpus skirtus paklotus po ratais ir suprakaituoti ne tik dėl karščio, bet ir fizinio krūvio darbuojantis.

„Labai įvairus greičio ruožas, kopos visokiausių dydžių, tiek visiškai minkštos ir klampios, tiek gana tvirtos, daug apsivertusių automobilių. Pora kartų pasikapstėm ir mažinom padangų slėgį, atvertėm Benedikto „Toyota“ – apsivertė „ant akių“, bet nestipriai. Paskui užklimpom patys. Navigacija nebuvo iš paprastųjų, vienoje vietoje nuklydom gal kilometrą į šoną“, – išlipęs iš automobilio, dar karštus įspūdžius pasakojo šturmanas S. Jurgelėnas.

Jis sakė matęs bent dešimt apvirtusių automobilių. Nors dauguma jų nusileido minkštai ant smėlio ir dar atvažiuos į finišą, kai kuriems Dakaras baigėsi jo net neįpusėjus.

„Labai techniškas ir įvairus ruožas. Iš pradžių saugikliai perdegė, teko stoti jų keisti, po to dar kelis kartus užklimpom, o antroje ruožo pusėje įsišvietusi saulė privertė kabinoje gerokai paprakaituoti. Tačiau apskritai esame patenkinti šiandieniniu savo pasirodymu“, – nusiėmęs šalmą kalbėjo V. Žala.

Antano Juknevičiaus ir Dariaus Vaičiulio ekipažas antrąjį Dakaro ralio greičio ruožą įveikė 19-oje vietoje (jie 18-i bendroje įskaitoje po dviejų etapų), o Benediktas Vanagas su Sebastianu Rozwadowskiu ir motociklininkas Balys Bardauskas 12 val. vietos laiku (19 val. – Lietuvos) dar nebuvo pasiekę finišo.

Pirmadienį – trečias Dakaro ralio etapas. Iš Pisko visas lenktynių karavanas pajudės į San Chuan de Markoną, o automobilių ekipažai turės įveikti 502 km atstumą. 295 jo kilometrai – greičio ruožas, panašus į antrąjį – daug bekelės ir smėlingų kopų.