Iki pirmojo tarpinio kontrolės punkto ekipažas važiavo stabiliu tempu – „Agrorodeo“ komanda buvo 41-oje vietoje. Tačiau vėliau – užstrigo. Pirmos žinios iš ekipažo buvo apie elektros gedimus. Juos išspręsti prireikė daug laiko – ekipažui įrašytas 75-as rezultatas, o be 10 valandų ir beveik 27 minučių finišo protokole dar pridėta ir 2 valandų bauda.
Po antro etapo finišo V. Žala atskleidė problemas kurios prasidėjo, įveikus mažiau nei pusę distancijos: „Nuvažiavus trečdalį trasos pradėjo šlubuoti elektra: iš pradžių nustojo veikti valytuvai, po to – pasikalbėjimo įranga. Galiausiai pradėjo šlubuoti variklis, riboti galią ir galų gale likom be nieko.
Atrodė, kad „trumpina“ elektros įranga. Pratupėjime ten ilgai, nes viskas buvo užlipdyta moliu. Pirmieji 100 km buvo tikros purvo vonios, todėl ir rasti gedimą buvo labai sudėtinga: viskas užsikimšę, padengta molio sluoksniu. Nustatėme, kad generatorius nevisai veikia: pradėjo mažai krauti, o galiausiai visai viską išjungė. Sugebėjome prasivalyti ir grįžome pusę ruožo be šviesų, nes generatorious vis tiek dabar labai prastai krauna“, – pasakojo V. Žala.
„Vietiniai mums padėjo. Kadangi akumuliatorius buvo išsikrovęs, negalėjome užvesti variklio. Vietiniai po truputį susirinko, žiūrėjo, o kai reikėjo – užtempė. Buvo labai karšta. Remontuojant automobilį jau ir vanduo ėjo į pabaigą: ne tik patys gerdavome, bet ir visas detales reikėjo prauti. Gerai, kad kai remontas jau buvo beveik baigtas, pro mus pravažiavo autobusiukas su vandeniu – tai atsigėrėme iki soties ir resursus užpildėme. Svarbu, kad pasiekėme finišą, nors laiko nuostolis – didelis“, – tvirtino šturmanas S. Jurgelėnas.
Kadangi Dakaro prologe ekipažas nebuvo patenkintas pakaba, „Agrorodeo“ mechanikai buvo pakeitę amortizatorius: ši korekcija buvo naudinga. Tačiau, deja, neilgam. Nes organizatoriai dalyvius leido kas 30 sekundžių, todėl matomumas dėl dulkių buvo minimalus.
„Pradžia buvo nebloga, bet smarkiai nelėkėme. Lyg ir vijomės varžovus, paskui buvo pirmosios balos, apsitaškėme. O po to prasidėjo bėdelės: iš pat pradžių nustojo veikti stiklo apipurškimas, vėliau valytuvai – porą kartų turėjome stoti valytis langų, nes nesimatė visai nieko“, – kalbėjo S. Jurgelėnas.
„Agrorodeo“ komanda „Seat Dakar“ visureigį atidavė mechanikams, kurie per naktį turėtų išspręsti bėdas.
Trečia lenktynių diena bus permaininga – gana žalią peizažą ims keisti kalvos ir kalnai, pusdykumės ir karščiu alsuojantys slėniai su sausvagėmis. Čia dalyviai susidurs ir su pirmosiomis bekelės atkarpomis. Ryte laukia startas 280 m aukštyje, o trasos pabaigoje lenktynininkai turės pakilti net į 4895 m aukštį virš jūros lygio.
Bendras dienos maršrutas – 780 km, iš jų 364 km – greičio ruožas.
