„Racetech“ dirbtuvėse Vilniaus pašonėje gruodį niekas neskaičiavo viršvalandžių, o aukščiausios kokybės anglies pluošto prigamino tiek, kiek niekada anksčiau. Inžinieriai gavo užduotį, kurios geistų bet kuris sportinius automobilių gamintojas.
Jei turite gerą akį, tai pastebėjote, kad geriausi „Overdrive“ kompanijos surinkti „Toyota Hilux“ savo išvaizda šiek tiek skiriasi nuo senesniųjų, tokių kaip Antano Juknevičiaus ar Benedikto Vanagos pilotuojamų automobilių. Automobilių bruožai ryškesni, jie atrodo „piktesni“, o be to ir gražesni. Ir ne be lietuvių prisilietimo.
O kodėl tik apie tai sužinojome?
„O ko čia girtis. Kam reikia, tas žino ir taip“, – sakė Marijus Bernotas, A. Juknevičiaus mechanikas Dakare, o taip pat ir vienas „Racetech“ įkūrėjų.
Natūraliai kyla klausimas, o kodėl pasaulinio lygio komandai, kurių automobiliai kainuoja po milijoną eurų, prireikė lietuvių pagalbos.
„Žiauriai nekokybiškos detalės ateina iš Pietų Afrikos Respublikos. Jie ieškojo naujų partnerių. Lenkai norėjo dar įlįsti, bet nepavyko, jų technologija senovinė – infuzinė. Baltijos šalyse ir Skandinavijoje niekas daugiau neturi autoklavos. Tai Formulės-1 technologijos“, – pasakojo jis.
Dakare lenktyniaujančias „Toyota Hilux“ mašinas gaminti pradėjo Pietų Afrikos Respublikos komanda „Go Speed“. Belgijos „Overdrive“ komanda jas surenka iš afrikiečių gaminamų detalių. Verslo logika diktuoja, kad savo konkurentams negali parduoti pačios aukščiausios klasės detalių, tad belgus pasiekiančių detalių kokybė nėra pati geriausia.
Nereikia nusifantazuoti, tikrai pasaulyje yra tokių pat gerų, ar geresnių gamintojų nei „Racetech“, bet ne visi jie galėjo rasti galimybių taip operatyviai pagaminti pilnus komplektus septyniems automobiliams.
„Paskutiniai automobiliai į Pietų Ameriką buvo išskraidinti gruodžio 15. Iki tol vaikinai karboną kepė po 12-14 valandų“, – pasakojo M. Bernotas.
Laiko buvo taip mažai, kad inžinieriai net nesvėrė detalių, įdomu gi kiek pranašesnį gaminį padarei nei pirmtakai, bet M. Bernotas dėl to nesuka galvos.
„Šitą sportą vadinu „traktoriniu“. Niekas Dakare dar nežiūri į lengvumą. Jei jau imtis šios srities rimčiau, tai reikėtų trijų sudedamųjų dalių. Detalė turi būti lengva, greitai pakeičiama ir privalo gerai atrodyti, nes negražios mašinos greitai nevažiuoja“, – pasakojo mechanikas.
Kitais metais lietuviai ir toliau kurs vieniems greičiausių Dakaro sportininkų, bet dar geriau ir į Dakarą įneš tą kokybę, kuri iki šiol buvo randama nebent MINI automobiliuose.
„Mums iš Afrikos atsiuntė detalių formas, tai mes dar bandėme jas perdaryti – dažėme, „špakliavome“, o tai visos „Overdrive“ mašinos būtų atrodžiusios kaip Antano. Dabar mes visas tas formas mesime lauk ir kitas detales frezuosime. Taip gaunasi geriausia kokybė“, – kalbėjo jis.
