Trečiame Dakaro ralio etape B. Vanagas buvo greičiausias tarp lietuvių ir užėmė 31-ą vietą, nors po praėjusiame greičio ruože pusvalandį kainavusio incidento startavo tik 65-as ir dėl sudegusio varikliuko negalėjo naudotis valytuvais.
O pastarųjų labai reikėjo – antradienį lietus vietomis pylė taip, jog dėl didelio kritulių kiekio ir nuošliaužų organizatoriai anksčiau laiko sustabdė paskutinių startavusių sunkvežimių lenktynes, įvertinę, kad sunkiasvoriai Dakaro banginiai neįveiks apgriautos trasos.
Bet nėra padėties be išeities. Kol lėkė pro lėtesnius konkurentus, valytuvą B. Vanagas judino rankomis.
„Žvėriškos koncentracijos pareikalavęs greičio ruožas. Nuo pat starto neturėjome valytuvų. Teko susikonstruoti pačiam, nes lijo nuo ryto. Atjungę varikliuką, viename valytuvo gale pritaisėme gumą, kitame – virvutę. Taip sugalvojome neefektyvų, bet bent kažkaip veikiantį mechanizmą vairuotojui. O šturmanas turėjo važiuoti nematydamas trasos“, – ekstremalias sąlygas, kuriomis teko važiuoti antradienį, prisiminė pilotas.
Tiesa, liūtis merkė ne visus 190 sutrumpinto greičio ruožo kilometrų.
„Trasa buvo ir pažliugusi, ir greita. Daugybė viražų su besikeičiančia danga, kalnų serpantinai. Atlikome bent 15 ar 20 lenkimų. Dalyje trasos pliaupė lietus, kitoje buvo sausa kaip parako statinėje. Negalėjome pademonstruoti viso savo greičio, bet bent pasigerinome rytojaus starto poziciją“, – pasirodymą įvertino B. Vanagas.
Tuo metu dar prieš startą žadėjęs tausoti automobilį ir važiuoti atsargiai, A. Juknevičius laikėsi savo plano. Bent jau tose trasos dalyse, kurios buvo labiausiai sugadintos oro sąlygų.
Pradėjęs lenktynes 45-as, jis jau pirmoje atkarpoje prarado 20 pozicijų. Vėliau įsibėgėjęs lenktynininkas pakilo iki 49-os vietos, bet tuomet vėl pristabdė ir baigė etapą 52-as.
„Iškart po starto sumažinome greitį. Nuvažiavę 50 kilometrų ėmėme spausti, bet paskutines 20 minučių vėl važiavome lėčiau. Ten mus ir aplenkė kiti lietuviai. Bet nesigailime dėl šio sprendimo. Trasoje molis tiesiog plaukė. Geriau jau prarasti tris minutes, bet nerizikuoti. Dabar automobilis visiškai sveikas, jokio įbrėžimo, ir dėl to labai džiaugiuosi“, – apibendrino A. Juknevičius, pagrindinį dėmesį nukreipęs į kitą dieną laukiantį pirmą šiais metais maratono etapą, po kurio nebus galima naudotis mechanikų paslaugomis.
Trečioji lietuviška komanda su Vaidotu Žala prie vairo finišavo 45-a – dviem laipteliais žemiau nei jos starto pozicija.
„Sąlygos buvo labai įvairios: lietus, dulkės, kalnai, serpantinai, purvai, akmenys ir visokie kitokie velniai. Lengva nebuvo, bet tikrai įspūdinga ir įdomu. Lenkti varžovų neplanavome, bet galiausiai vis dėlto teko. Tačiau didžiojoje trasos dalyje pagavome gerą greitį – nereikėjo nei daug lenkti, nei būti lenkiamiems. O bitutė „dūzgė“ gražiai, tik artėjant finišui turbina pradėjo kelti nerimą, bet atiduosime ją į Dariaus, Rimo ir Aido auksines rankas“, – sakė V. Žala.
Nuo antrą etapą iš eilės laimėjusio prancūzo Sebastiano Loebo B. Vanagas atsiliko 17 min. 50 sek., V. Žala – 25 min. 21 sek., A. Juknevičius – 28 min. 14 sek.
Trečiadienį ketvirtame Dakaro ralio etape lenktynininkai suks daugiau nei 600 km ratą San Salvador de Chuchujaus apylinkėse. Greičio ruožas turėtų sudaryti 429 km, o jo metu sportininkams teks įkvėpti pirmą išretėjusio oro gurkšnį – vidutiniškai trasa iškilusi 3500 m virš jūros lygio. Organizatoriai žada tiek akmenuotų žvyrkelių, tiek maudynių smėlyje. O svarbiausia, kad vakare grįžus į bivaką mechanikai negalės remontuoti technikos, kadangi tai – pirmas šiais metais Dakaro ralio maratono etapas.
Primename, kad praėjusį šeštadienį prasidėjusiame 37-ajame Dakaro ralyje startavo 136 motociklininkai, 111 automobilių ekipažų, 45 keturračių vairuotojai ir 55 sunkvežimių komandos. Argentinos ir Bolivijos teritorijoje ralio karavanas turės sukarti per 9 tūkst. km, kol sausio 16 d. pasieks finišą Rosarijuje (Argentina).
