Sportininkai prie prologo starto linijos stos ta tvarka, kuria juos sustatė organizatoriai. Benediktas Vanagas su šturmanu Sebastianu Rozwadowskiu startuos 34-i, Antanas Juknevičius ir Mindaugas Slapšys – 67-i, o Vaidotas Žala ir Saulius Jurgelėnas – 91-i.
Savo pozicijas prieš ilguosius greičio ruožus lietuviški ekipažai gali pasigerinti, bet ne visi tam ryšis ar mato prasmę.
Jau įžanginiame greičio ruože B. Vanagas nusiteikęs spausti akceleratorių ir kovoti dėl vietos po saule greičiausiųjų dvidešimtuke, A. Juknevičius įsitikinęs, kad būtų beprotiška rizikuoti viskuo dar neprasidėjus lenktynėms, o S. Jurgelėnas įsitikinęs – kokį rezultatą beparodysi prologe, vis tiek Dakaro eigoje būsi ten, kur esi vertas būti.
A. Juknevičius į prologą „investuoja“ nedaug ir yra įsitikinęs, kad nereikia prisivirti košės sau ir visai „Edas Racing Team“ komandai dar neprasidėjus tikrosioms lenktynėms.
„Man prologas absoliučiai nieko nereiškia. Vienintelė jo nauda yra ta, kad gali pasigerinti savo starto poziciją. Visgi, dėl to rizikuoti prologe yra neadekvatu. Realiai viską sudėlios pirmojo greičio ruožo diena. Kasmet būna pora mašinų, kurias ant stogo paguldo, yra galimybių čia ir Dakarą užbaigti. Svarbiausia nepadaryti šito veiksmo, nes viskas laukia dar tik priekyje“, – pasakojo lenktynininkas.
B. Vanagas nesutiktų su šia nuomonė. Anot jo, jei ruošėsi kovoti dėl aukščiausių vietų, tą daryti reikia jau nuo pat pradžių.
„Labai priklauso kokio sieki rezultato. Pagrindinis prologo tikslas yra atsidurti tarp savo greičio lenktynininkų. Tokiu atveju tu galėsi turėti komfortiškas lenktynes ir tau nereikės lenkti lėtesnių varžovų“, – pasakojo lenktynininkas.
Ne tik lenkimai Dakaro ralyje yra pavojingi. Atsidūręs už lėtesnio varžovo tu paskęsti dulkėse, matomumas tampa pavojingai mažas ir labai greitai gali atsidurti griovyje, kliudyti aštrų akmenį ar rėžtis į netikėtai atsiradusią kliūtį.
Aukšta vieta gali nieko nereikšti
Pirmieji dešimt automobilių turi geriausias sąlygas – jie startuoja kas tris minutes. Antras dešimtukas kas dvi, trečias kas minutę, o visi kiti kas 30 sekundžių. Vieta trisdešimtuke yra aukso vertės, bet vienas lietuvių ekipažų net nesvarsto tokios galimybės.
„Didelės prasmės spausti mums nėra. Būtų utopija jei prologo metu patektumėme į trisdešimtuką. Prologe nereikia važiuoti nei per greitai, nei per lėtai“, – kalbėjo „Bee Dakar“ komandos šturmanas S. Jurgelėnas.
S. Jurgelėnas yra puikus psichologas ir lenktynėse pavojus įžvelgia ne tik tykančius kelyje, bet ir lenktynininko galvoje.
„Jei greičio ruože „perspaudi“, kitą dieną tu negalėsi išlaikyti organiško tempo. Tada tave pradės lenkti varžovai. Kai lenkia vienas, antras, trečias ir ketvirtas varžovas, tai vairuotojas gauna psichologinę traumą. Tai pasąmoninis signalas, kad esi lūzeris, važiuoji per lėtai. Tada pradedi spausti ir pasipila klaidos. Ir atvirkščiai, jei prologe važiuoji per lėtai, tai kitą dieną pradedi vytis varžovus. Tau juos reikia lenkti, o kiekvienas lenkimas yra pavojingas. Važiuoti reikia savo tempu. Tokia mūsų filosofija, taktika ir pasirinkimas“, – kalbėjo šturmanas.
Jis puikiai žino ką sako, visą tai išgyveno pats. 2013 metais S. Jurgelėnas buvo B. Vanago šturmanas. Prieš trejus metus jie savo debiutinio Dakaro prologe užėmė 17-ą vietą ir už nugaros paliko krūvą garsių, pajėgių ir turtingų sportininkų. Visgi, jau kitą dieną lenktynininkai pridarė klaidų ir nusirito net į 127-ą vietą.
Aišku, tai seniai. Šiandien B. Vanagas turi žymiai galingesnę ir patikimesnę techniką ir trijų Dakarų patirtį, tad išlaikyti iškovotą poziciją jis turi žymiai daugiau šansų, o ir pats yra įsitikinęs, kad gali demonstruoti 15-os greičiausių lenktynininkų tempą.
„Man būtų komfortiška, jei būtume dvidešimtuke po prologo. Tokiu atveju sakyčiau, kad programa padaryta maksimumui, bet aš nežinau ar tai realu. Esu tikras, kad pasivysime lėtesnius. Bet nežinau kiek bus dulkių ir ar bus pakankamai platu lenkimui“, – realistiškai žvelgė B. Vanagas.
Aplenkti visų automobilių fiziškai nereikia, užtenka parodyti geresnį laiką, tad visiškai realu, kad B. Vanagas pranoks bent keturis pirma startavusius varžovus. Tai jam suteiktų laisvės ir komforto prieš pirmąjį greičio ruožą sekmadienį – jį nuo priekyje esančio varžovo skirtų ne 30 sekundžių, o visa minutė, per kurią spėtų nusėsti dulkės, o ir mažiau reiktų lenkti varžovų.
A. Juknevičiaus situacija kiek kitokia. Organizatoriai jam skyrė 61-a starto poziciją, tad prasimušti iki trisdešimtuko reiktų važiuoti labai greitai ir daryti daug lenkimų. Jei važiuos labai greitai, tai tuoj pavys varžovą, jis A. Juknevičių sulėtins iki savo tempo, o progos aplenkti gali ir nepasitaikyti. 11-os kilometrų greičio ruožas tam paprasčiausiai per trumpas.
„Aš labai nekvaršinu sau galvos. Per tuos kilometrus fiziškai aplenkti ar dvi būtų sudėtinga, o ir spausti prologe būtų strategiškai neteisinga. Jei pirmuose kilometruose pradėsi kažką įrodinėti, tai, greičiausiai, bus ne tik neprotinga, bet gali ir liūdnai baigtis. Viskas pasimatys per pirmąją dieną“, – kalbėjo lenktynininkas.
