„Žinau, kad ten grįšiu, ir mane tai truputį neramina“, – šypsodamasis prisipažino B. Vanagas.

Dakaras negailestingai auklėjo naujoką, bet galiausiai buvo jam maloningas.

Galingas startas ir pirmame greičio ruože užimta 17 vieta tik pakurstė lietuviško ekipažo, nusitaikiusio į geriausių dvidešimtuką, ambicijas. Bet jau kitame etape B. Vanago viltys vertėsi aukštyn kojomis tiesiogine to žodžio prasme.

Po avarijos už pirmo šimtuko ribos atsidūrę Lietuvos atstovai vėliau turėjo nuolat kovoti su gendančia technika ir daugybe kitų Dakaro ralio pavojų, o mėginimai susigrąžinti bent dalį prarastų pozicijų dar bent tris kartus baigėsi rimtais incidentais.

Bet į Lietuvą B. Vanagas ir S. Jurgelėnas grįžo tik po to, kai apsilankė ant legendinių lentynių finišo pakylos.

Bendrojoje Dakaro ralio automobilių įskaitoje „Oscar“ automobilį pilotavęs ekipažas iš Lietuvos užėmė 65-ą vietą. Nugalėtojo titulą apgynusiam prancūzui Stephane'ui Peterhanseliui („Mini“) lietuviai pralaimėjo 31 valandą 20 minučių.

„Pirmosiomis dienomis padariau klaidų, kurių pasekmės mus lydėjo per visas lenktynes. Esu privalgęs tiek dulkių, kad, jei kas nors sugalvotų patikrinti mano plaučius, rastų situaciją, kurios neturi joks rūkorius. Daugeliui žmonių būtų pakakę ir pusės to, ką patyrėme, kad pakeltų rankas, bet mes atsilaikėme. Man net pačiam keista, kaip stebuklingai mes atsidūrėme finiše”, – įspūdžiais dalinosi B. Vanagas.

Maždaug po mėnesio atgal į Lietuvą bus parplukdytas ir daugybę niuksų iškentęs „Oscar“ automobilis, per dvi savaites Pietų Amerikoje gerokai pakeitęs savo išvaizdą.

„Kažkada esu minėjęs, kad tai – labai patvarus automobilis. Patikėkite, jis toks ir yra“ – juokėsi B. Vanagas.

Nepaisant visų negandų, vos grįžęs namo lenktynininkas prakalbo apie kitų metų Dakaro ralį, kuriame bandys taisyti šiemetines klaidas.

„Jau išgyvenu, kad vėluoju ruoštis kitam Dakaro raliui. Po to, ką patyrėme, požiūris į šias lenktynes pasikeitė labai stipriai. Su Dakaru dar turiu išsiaiškinti santykius – jis mus pakankamai nuskriaudė. O gal tai mes patys save nuskriaudėme. Dėsiu daug pastangų, kad galėtume grįžti ir padaryti geriausia, ką galime. Žinau, kad šįkart nepadariau visko, ką galėjau, ir tai natūralu, nes tai buvo pirmas kartas“, – svarstė pilotas.

Su žiniasklaidos atstovais jis pasidalino dar karštais įspūdžiais iš lenktynių, pasakojo apie patirtus nuotykius ir išmoktas pamokas bei atskleidė, kaip atsidėkojo devintame greičio ruože ant skardžio grėsmingai pakibusius lietuvius ištraukusiems prancūzams Bruno Miotui ir Pascaliui Gambillonui.

– Ką kitais metais darysite kitaip? Galbūt lėčiau važiuosite? – paklausėme B. Vanago

– Na, išmintingiau. Tai yra projektas, kuris susideda iš dešimties tūkstančių smulkių detalių, ir kiekvieną iš jų reikės permąstyti. Išmintis bus mums labiausiai reikalinga, nes greičio tikrai pakanka. Yra tiek daug vietų, kuriose galima paslysti, kad nežinau, ar išmintinga nuolat demonstruoti maksimalų tempą. Dakaras – ne maratonas, tai – ultramaratonas. Labai džiaugiuosi, kad atvažiavome į finišą, į kurį kabinomės dantimis ir nagais. Turėjome labai daug nesėkmių, daug pamokų, buvome užgrūdinti ir tikiu, kad nuo to tapome tik geresni.

– Kokia buvo svarbiausia iš visų pamokų?

– Aš esu labai nekantrus žmogus, ir iki šiol gyvenime man tai labai padėdavo. Bet šiuo atveju supratau, kad be kantrybės nieko nepadarysi. Pavyzdžiui, važiuojant 80 km paskui Lenkijos pilietį dulkėse, per kurias nieko nematai ir negali aplenkti, kraujas taip užverda, kad ojojoj... Manau, kad dabar esu gerokai kantresnis.

Visko įvyko tiek daug, kad kasdien buvo galima parašyti po knygą. „Oscar'as“ tapo „Mad Max'u“, bivaką praminėme zombių miestu. Apie visa tai būtų galima parašyti puikų traktatą.

– Kitąmet važiuosite tuo pačiu automobiliu, ar jo jau laukia amžinas poilsis?

– Net ir dabar jis yra funkcionalus. Turėsime pakeisti labai daug detalių, viską peržiūrėti. Nesu tikras, ar po metų mes startuosime su juo, bet tikrai jį atgaivinsime ir padarysime tokį patį gerą, koks buvo prieš Dakaro ralį.

– Kaip nors atsidėkojote prancūzams, kurie išvadavo jus, kai buvote pakibę ant skardžio?

– Žinoma. Prancūzai gavo labai daug mūsų dėmesio ir „Žalių devynerių“, kurias po finišo ir suvartojo. Ne tik prancūzai – buvo ne vienas atsitikimas, kai sulaukdavome kitų pagalbos.

– Savo ruožtu, jums taip pat teko padėti kitiems ralio dalyviams?

– Taip. Jei būtume važiavę pagal planą ir užėmę aukštesnę vietą bendroje įskaitoje, greičiausiai suteikti tos pagalbos nebūtume galėję. Bet kai važiuoji gale, nėra skirtumo, ar finišuosi 62-as, ar 75-as. Buvome sustoję pagelbėti ir vieniems, ir kitiems, nes dienos pabaigoje tai nieko nebekeisdavo.

– Po dulkių ir karščio laukia sniegas ir šaltis šeštadienį vyksiančiame tradiciniame žiemos ralyje. Kaip tikitės taip ekstremaliai persiorientuoti?

– Manau, kad esu išprotėjęs. Tai nėra pats išmintingiausias mano poelgis. Bet aš turiu įsipareigojimų partneriams. Tuo labiau, kad turime įdomų automobilį („Hall Winter Rally“ lenktynėse B. Vanagas turėtų startuoti su „Subaru Impreza S8 WRC“ automobiliu – DELFI).

Nefinišavo beveik pusė ekipažų

Iš 161-o lenktynes Peru sostinėje Limoje pradėjusio ekipažo finišą Santjage (Čilė) pasiekė 91-as.

Primename, kad Dakaro ralyje antrus metus iš eilės startavęs motociklininkas Gintautas Igaris („Yamaha“) iš kovos pasitraukė po avarijos šeštame greičio ruože.

Lenktynių dalyviams šiemet per dvi savaites teko įveikti daugiau nei 8 tūkst. kilometrų distanciją, nusidriekusią per Peru, Argentiną ir Čilę.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (74)