Nepaisant to, šie metai vadinami lūžio - sparčiai turėtų kilti šalies futbolo lygis ir žiūrovų susidomėjimas šia sporto šaka.
Metalo magnatas pasišovė atgaivinti legendinę ekipą
Nė vienas Lietuvos futbolo klubas oficialiai neskelbia savo metinių biudžetų, tačiau neoficialiai teigiama, kad visos komandos yra nuostolingos.
Lietuvos futbolo federacijos prezidento teigimu, praėjusiais metais A lygoje rungtyniavusių komandų biudžetai vidutiniškai buvo apie milijoną litų. Gerokai daugiau investavo tik FBK “Kauno” savininkai.
Prieš naujojo sezono pradžią šalies futbole prasideda iš esmės priešingi procesai. Kelių milijonų litų biudžetus planuoja net keli šalies klubai: Panevėžio “Ekranas”, “Vilniaus “Vėtra” ir “Žalgiris”.
Tokius procesus lemia tai, kad stambios šalies įmonės ir privatūs verslininkai ėmėsi palyginti rizikingų investicijų į šalies futbolą.
Esminių pokyčių iki sezono pradžios tikimasi legendiniame šalies futbolo klube Vilniaus “Žalgiris”. Jį iškart po nesėkmingo sezono pabaigos užgriuvo permainos. Beveik vienuolika metų sostinės komandą rėmęs ir per tą laiką skandalais dėl žaidėjams nemokamų atlyginimų bei parduotų rungtynių pagarsėjęs Janušas Loputis komandą nusprendė parduoti - “Žalgirį” iš duobės mėgins kelti didžiausia šalies metalo realizavimo bendrovė “Geležies laužas”.
Naujasis klubo savininkas Vadimas Kastujevas atleido daugelį senųjų darbuotojų, o klubo prezidentu patvirtintas vienas geriausių visų laikų šalies futbolininkų 40-metis Arminas Narbekovas.
Metalų realizavimo bendrovių tinklo Lietuvoje savininkas miglotai kalba apie investicijas. Jis neįvardija tikslių skaičių ir tokio pirkinio motyvų. Tačiau iki šiol mažai kam žinomas verslininkas jau dabar sulaukė gerokai daugiau žiniasklaidos ir šalies visuomenės dėmesio nei iki šiol. Jis prasitarė, kad “Žalgirį” įsigijo dėl klubo vardo ir šlovingos praeities. V.Kastujevas įsitikinęs, kad ši investicija duos realios naudos.
Naujasis klubo prezidentas A.Narbekovas taip pat buvo nekalbus, tačiau prognozavo, kad krizę išgyvenančio legendinio šalies klubo biudžetas šiemet gali išaugti iki kelių milijonų litų. “Kol kas viskas dar skaičiuojama, todėl sunku kalbėti apie uždavinius, šiemet siektume patekti tarp keturių stipriausių ekipų”, - sakė A.Narbekovas. A lygos ketvirtosios vietos laimėtoja gauna teisę dalyvauti “Intertoto” turnyre, taip pat daugiau nei 100 tūkst. litų išmoką už kiekvieną etapą iš Europos futbolo sąjungos (UEFA).
“Ekranas” - pelninga verslo sritis
Atrodo, kad labiausiai savo pozicijas prieš naująjį sezoną sutvirtins šalies čempionas - Panevėžio “Ekranas”. Klubo valdybos nariais tapo ir rėmėjų gretas papildė bendrovės “ŽIAvalda”, “Hermis Capital” bei su šiomis bendrovėmis susiję fiziniai asmenys. Kol kas, anot klubo generalinio direktoriaus Tomo Sitnikovo, pinigai klubui nepervesti, tačiau su šių rėmėjų atėjimu siejami kilsiantys sportiniai rezultatai ir finansiniai rodikliai.
“Investuojame į įvairias verslo sritis ir nuolat ieškome netradicinių, dar neatrastų pelningų krypčių. Stebėjome, kaip vystosi šalies futbolo lygis. Nutarėme, kad investuoti verta. Pasirinkome Lietuvos futbolo čempioną - Panevėžio FK “Ekranas”. Džiaugiuosi šiuo sprendimu ne tik kaip verslininkas, bet ir kaip aistringas futbolo gerbėjas”, - pažymėjo “ŽIAvalda” direktorius Gediminas Žiemelis.
“Hermis Capital” atstovo Lino Strėliaus manymu, naujoji rėmimo sutartis bus abipusiai naudinga. “Tikime, kad, išplėtę specialistų komandą ir taikydami modernius vadybos metodus, sugebėsime pakelti Lietuvos futbolo lygį į geresnes pozicijas. Pasitarnausime ir Panevėžio regiono verslo plėtrai, investicijų skatinimui”, - tvirtino L.Strėlius.
Neoficialiais duomenimis, kol kas bendrovės investicija tesiekia 1 mln. litų. Tai pirmoji bendrovės investicija į sportą, jos tikslas, pasak “Hermis Capital” valdybos nario L.Strėliaus, sustiprinti komandą, kad ji pasiektų europinį lygį ir galėtų dalyvauti Europos turnyruose. “Klubą sieksime padaryti komercine įmone, kuri turėtų savo pajamų, galėtų pati išsilaikyti, o vėliau ir uždirbti. Išsaugosime esamas ir augančias klubo žvaigždes, nes geras žaidimas tarptautinėse varžybose duotų ir didelių pajamų klubui. Darbo yra 2-3 metams, o vėliau žiūrėsime”, - pasakoja jis.
“Ekrano” generalinis direktorius Tomas Sitnikovas sako, kad “Ekranui” keliami dar didesni uždaviniai nei praėjusį sezoną. “Asmeniškai tikiu, kad futbolas ir Lietuvoje gali tapti pelningu verslu. Galime pažiūrėti į kaimyninių šalių tendencijas, jos rodo, kad ir į Lietuvą ateis vis daugiau užsienio kapitalo”, - mano “Ekrano” generalinis direktorius.
Jis įsitikinęs, kad sėkmingą “Ekrano” pasirodymą A lygoje lėmė ne tik gera žaidėjų sportinė forma, bet ir darbas už aikštės ribų. “Ir šį sezoną neketiname atskirti šių dalykų. Jei aikštėje pasiekiame gerų rezultatų, puikūs būna ir finansiniai rodikliai”, - sakė “Ekrano” generalinis direktorius. Vien iš UEFA “Ekranas” šiemet gaus daugiau nei 300 tūkstančius litų bei po daugiau nei 160 tūkstančių litų iš kiekvieną pasirodymą kvalifikaciniuose Čempionų lygos etapuose. Klubai turi galimybę gauti lėšų ir už TV transliacijas. Pavyzdžiui, pernai buvo pasirodę pranešimų, kad FBK “Kaunas” už rungtynių transliacijos teises iš britų gavo kone milijoną litų.
“Ekrano” generalinis direktorius kol kas nelinkęs kalbėti apie planuojamas pajamas ir kitų metų ekipos biudžetą.
Iš perpildytos kaimyninės rinkos - į “Vėtrą”
2005 metų Lietuvos A lygos čempionate ketvirtąją vietą užėmusi Vilniaus “Vėtra” taip pat didina savo ambicijas ir ateinantį sezoną tikisi geresnių rezultatų. Pagrindo optimizmui yra - klubo valdybą papildė naujas rėmėjas iš Rusijos Antonas Treušnikovas, tikrai išaugs “Vėtros” biudžetas.
A.Treušnikovo atėjimas susijęs su naujais rėmėjais, naujomis finansinėmis galimybėmis. Pakeisti ir klubo treneriai. Kodėl rusas nusprendė investuoti į Lietuvos futbolą?
“Kai klubo vadovas Romas Stašauskas pasiūlė tapti klubo partneriu, iš karto sutikau. Dirbu kompanijoje, glaudžiai susijusioje su sportu. Rusijoje kompanija padeda vaikų ir jaunimo futbolo komandoms, mes bendradarbiaujame su Maskvos “Lokomotiv” klubu, kitomis sporto organizacijomis. Stengsimės kilstelti “Vėtrą” į aukštesnį lygį. Artimiausi mūsų tikslai - rekonstruoti klubo bazę, į rungtynes pritraukti kuo daugiau žiūrovų. Planuojame padirbėti su sirgaliais ir pasistengti, kad per kiekvienas “Vėtros” varžybas stadionas būtų užpildytas nors trečdaliu. Sieksime, kad žiniasklaida aktyviau nušviestų “Vėtros” veiklą, tarsimės, kad komandos namų rungtynes transliuotų televizija”, - pagrindinius tikslus nusakė A.Treušnikovas.
“Vėtros” klubas ir iki šiol pasižymėjo gera vadyba bei sugebėjimu futbolą paversti verslu, tačiau kai kurie šios sporto šakos specialistai nemano, kad ruso investicijas nulėmė noras uždirbti. “Investuoti į Rusijos futbolą praktiškai nebeįmanoma - daugelis klubų turi rimtus savininkus. Be to, futbolas, kaip rodo Romanovo pavyzdys Škotijoje, verslininkui padeda įsitvirtinti vienoje ar kitoje valstybėje. Turėti klubą - prestižo reikalas. Be to, dalis verslininkų tose šalyse, kuriose investuoja į futbolą, galvoja ir apie kitas sritis, kuriose galėtų dirbti”, - mano Lietuvos futbolo federacijos prezidentas.
Sportas padės sukurti įvaizdį
Pasaulyje futbolas atveria daugybę durų. Tai puikiai rodo ir rusų milijardieriaus Romano Abramovičiaus pavyzdys. Įsigijęs Anglijos “Chelsea” klubą jis susikūrė teigiamą sąžiningo verslininko įvaizdį ne tik Didžiojoje Britanijoje, bet ir visame pasaulyje.
Be abejonės, A.Treušnikovui lietuviškasis klubas neatvers tokių galimybių, tačiau Lietuvoje imtis ir kito verslo bus gerokai paprasčiau. “Rusijos futbolas brangus, o Lietuvos - kur kas pigesnis. Beje, Lietuvoje mes įgyvendiname kelis verslo projektus. Taip atsitiko, kad mūsų verslo ir futbolo interesai sutapo”, - Rusijos dienraščiui “Sport-ekspress” yra pripažinęs A.Treušnikovas. Jam padarė įspūdį tai, kad jaunas klubas jau spėjo pasižymėti Europoje. Per 2003-2004 metų sezoną “Vėtra” įveikė Škotijos “Hibernian” ir iškopė į trečiąjį “Intertoto” turnyro etapą.
Rusas komandai kelia ir nemažus uždavinius, kovoti dėl 1-2 vietų Lietuvos čempionate, laimėti LFF taurę, per “Intertoto” turnyrą iškopti į UEFA taurės varžybas. Jei šie tikslai būtų įgyvendinti, vien iš UEFA “Vėtra” gautų solidžią sumą. Pavyzdžiui, Lietuvos čempionams išmokama daugiau nei 300 tūkst. litų premija.
Atrodo, kad A.Treušnikovas veikia pagal “Hearts” savininko Vladimiro Romanovo išbandytą verslo formulę. Į “Vėtrą” jis ketina privilioti kelis talentingus Rusijos futbolininkus. “Norime pakviesti porą žinomų Rusijos futbolininkų, taip pat ir kelis jaunus ir talentingus tėvynainius. Mes padedame keliems jauniems Rusijos žaidėjams, nes žinome, kaip sunku jiems prasibrauti iš žemesnės į aukštesnę lygą”, - yra sakęs A.Treušnikovas.
Populiarinimą stabdo televizijos
Reaguodamas į besikeičiančią situaciją, papildomas investicijas, anot Lietuvos futbolo federacijos prezidento L.Varanavičiaus, planuoja ir didžiausią biudžetą turintis šalies futbolo klubas FBK “Kaunas”. “Jie turi ketinimų steigti naują bazę, pasirašyti sutartis su Kauno futbolo mokykla, atnaujinti stadioną”, - sakė L.Varanavičius. Tačiau FBK “Kauno” savininkas V.Romanovas ne kartą yra užsiminęs, kad Lietuvoje neapsimoka daugiau investuoti, esą per žemas futbolo lygis.
Tačiau L.Varanavičius nusiteikęs ne taip pesimistiškai. “Reikėjo ne vienerių metų, kad verslininkai pradėtų investuoti į futbolą. Šiemet prasidėjęs procesas - rezultatas to, ką šiuos metus veikė Lietuvos futbolo federacija”, - įsitikinęs L.Varanavičius. Jis dar kartą akcentavo, kad tik nedaugelio futbolo klubų savininkai skaičiuoja realias finansines pajamas. “Naudą gauna per garbę, žinomumą, ryšius su vietos valdžia ir elitu. Romanovo pavyzdys parodė, kad investuojant į futbolą galima nemažai pasiekti”, - įsitikinęs L.Varanavičius.
Be to, verslininkų susidomėjimą futbolu, anot pašnekovų, paskatino ir sporto bazių plėtra. Šiemet rekonstruotas stadionas Šiauliuose, nauja aikštė su tribūnomis atidaryta Šilutėje, pakeista aikštės danga Klaipėdoje. Pernai stadionus rekonstravo marijampoliečiai, panevėžiečiai.
“Visi šie požymiai rodo, kad per kokius 10 metų Lietuvos futbolas gali pasiekti neblogą lygį, bet reikia ir toliau eiti teisinga kryptimi. Manau, kad šį sezoną įvyks savotiškas lūžis. Vieno A lygos klubo biudžetas vidutiniškai pakils iki 2 milijonų litų. Žmonės turėtų tai pastebėti”, - įsitikinęs Lietuvos futbolo federacijos prezidentas.
Nemažą savo biudžetų dalį užsienio klubai susirenka už televizijoms parduotas teises transliuoti jų varžybas, Lietuvoje kol kas situacija iš esmės priešinga. “Europoje televizijos moka klubams už teisę transliuoti varžybas, o mūsų šalyje yra atvirkščiai - Lietuvos televizijos iš klubų reikalauja pinigų. Jei šalies televizijos, nemokėdamos klubams ir nereikalaudamos iš jų pinigų, transliuotų A lygos rungtynes, situacija imtų gerėti”, - įsitikinęs L.Varanavičius.
Jo teigimu, artimiausiu metu specialią laidą apie Lietuvos futbolą ketina pradėti transliuoti vienas Rusijos sporto kanalų. “Tai jau nenormali situacija - nė vienas lietuviškas kanalas tam neskirs dėmesio, o Rusijos žiniasklaida domisi lietuvišku futbolu”, - stebėjosi L.Varanavičius.
Pasaulyje - daugiamilijoninės pajamos
Visi pajėgiausi Europos klubai siekia užsidirbti savarankiškai, sėkmingai parduodami rungtynių transliavimą per televiziją ir reklamos teises, bei gaudami išmokas iš UEFA. Pasaulyje futbolas - viena iš nedaugelio sporto šakų, kuri duoda pelną. Pavyzdžiui, vien pelnas iš paskutinio Europos čempionato siekė apie 600 mln. eurų, iš jų beveik 266 mln. eurų gavo visų Europos šalių nacionalinės federacijos, o 133 mln. (200 mln. frankų) - čempionato dalyvės.
Kol kas dar nėra paskelbtas turtingiausių praėjusių metų futbolo klubų sąrašas, tačiau, ankstesniais duomenimis, Anglijos futbolo klubas “Manchester United” aštuonerius metus iš eilės yra turtingiausia pasaulio futbolo ekipa. Tokie duomenys pateikiami konsultacijų kompanijos “Deloitte” sudarytame reitinge.
2003-2004 metų sezoną “United” pajamos siekė 171,5 mln. svarų sterlingų. Dvidešimties turtingiausių pasaulio futbolo klubų bendros pajamos viršijo 2 mlrd. svarų.
Antrąją vietą užėmė Madrido “Real” - 156,3 mln. svarų. Į dešimtuką dar pakliuvo “AC Milan” (147,2 mln.), Londono “Chelsea” (143,7), Turino “Juventus” (142,4), Londono “Arsenal” (115), “FC Barcelona” (112), Milano “Inter” (110,3), “FC Bayern” (110,1) ir “FC Liverpool” (92,3).
Dėl neįtikėtinų pajamų ir kai kurie lietuviai investuoja į užsienio futbolą. Lietuvos verslininko Vladimiro Romanovo bendrovė praėjusių metų pabaigoje užsitikrino kontrolinį 55,5 proc. Škotijos futbolo klubo “Hearts” akcijų paketą ir paskelbė oficialųjį pasiūlymą likusioms akcijoms supirkti. Pasiūlymo kaina - visas futbolo klubas vertas 4,42 mln. Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (22,5 mln. litų).
“Aš tikiu, kad “Hearts” turi potencialo tapti vienu pagrindinių žaidėjų Europos futbole ir kad mes galime paversti dabartinį verslą tiek aikštėje, tiek ir už jos ribų klubu, kuriuo gali didžiuotis rėmėjai bei Edinburgas”, - sakė Ūkio banko investicinės grupės valdybos pirmininkas Vladimiras Romanovas.
