Antradienio rungtynėse Lietuvos futbolininkės prieš tituluotas varžoves atsilaikė pirmąjį pusvalandį ir pirmajame kėlinyje praleido tik vieną įvartį, tačiau gavo raudoną kortelę ir po pertraukos nebeatsilaikė.

„Pirmas kėlinys buvo labai geras. Merginos kovojo itin sėkmingai, tam padėjo mūsų pasiruošimas. Pradėjome rungtynes stipriai, tačiau nepasisekė, jog gavome raudoną kortelę.

Tačiau komanda iki pertraukos nepalūžo, sugebėjo puikiai išlaikyti drausmę. Atlikome šiek tiek pakeitimų savo taktikoje, pozicijose.

Galiu tik pagirti merginas. Kalbant apie antrąjį kėlinį, rungtyniavome be vienos žaidėjos, todėl buvo sunku. Bet merginos dirbo iš visų jėgų ir už savo šalį kovėsi garbingai“, – vertino rinktinės trenerė I. Kibirkštis.

„Pirmasis kėlinys gynybos atžvilgiu buvo tikrai geras. Antrasis taip pat nebuvo blogas, kovojome ir stengėmės, darėme ką galėjome. Atidavėme visą širdį. Žaisti be vienos žaidėjos buvo daug sunkiau, bet žiūrovai mus labai palaikė, tai buvo kaip papildomas žaidėjas“, – kalbėjo komandos kapitonė Gintarė Blažytė.

Trenerės teigimu, dalyvavimas šiame čempionate buvo nuostabi patirtis.

„Dirbau su komanda pusantrų metų ir kiekvienose rungtynėse komanda žaidė vis geriau. Mums tai didelis žingsnis į priekį. Žaidėme su aukšto lygio komandomis, konkurencija grupėje buvo labai didelė. Kartais žaidžiant su tokio lygio komandomis reikia šiek tiek sėkmės ir šį kartą mums jos trūko, – tikino I. Kibirkštis – Kiekviena komanda grupėje turėjo tam tikras ryškias savybes, sugebėjimus.

Kiekviena žaidė gana skirtingai ir iš to galime pasimokyti, panaudoti tobulinant savo žaidimą. Matėme, kokia fiziškai stipri Suomijos komanda, kaip drausmingai žaidžia vokietės ir taip toliau. Tai praplės žaidėjų mąstymą ir patirtį“.

Pasak kapitonės, ilgi mėnesiai pasiruošimo ir sunkūs išbandymai taip pat suartino žaidėjas ir davė naujos patirties.

„Kaip komanda iš šio čempionato daug pasiimsime. Drauge praleidome daug laiko, tai mus sutvirtins, kiekviena žaidėja tapo artimesne ir brangesnė, tapome dar didesne šeima. Rungtynės su stipriomis komandomis pridės daugiau pasitikėjimo ateityje, būsime drąsesnės aikštėje“, – sakė G. Blažytė.

Nors žvelgiant vien į rezultatus atrodytų, jog pasirodymas nebuvo sėkmingas, rinktinės trenerė pažymėjo, jog reikia įvertinti kontekstą ir komandos galimybes.

„Skaičiai švieslentėje nebūtinai parodo, ar esi gera komanda, gera žaidėja. Mums tai nėra itin svarbu, nes žinome, kaip sunkiai dirbo žaidėjos. Svarbu tai, kaip žaidi, ar laikaisi savo principų, žaidimo planą, kiek stiprus esi psichologiškai.

Tai yra procesas, savotiškas kelias į priekį. Mokome žaidėjas, jog kiekvienas žingsnis, kiekviena minutė aikštėje yra svarbi. Suprantame, jog neatitinkame aukščiausio lygio, ir žinome, jog mūsų rinktinės negali pasidžiaugti rezultatais, todėl turime susitelkti į tobulėjimą ir rezultatai su laiku ateis“, – vylėsi I. Kibirkštis.

Ji džiaugėsi, jog merginų akademija sostinės Ozo gimnazijoje, kurioje mokėsi ir rinktinės branduolys, bus tęsiama toliau: „Tikiuosi, jog su komanda liks dirbti treneriai ir toliau žengsime moderniu keliu. Svarbu, jog čempionatas nebūtų tas galutinis taškas, ties kuriuo darbas sustotų, o kad jis taptų atspirties tašku – iki jo padarėme tiek darbo, tačiau galime padaryti dar daugiau per artimiausius vienerius, dvejus, trejus ar ketverius metus“.

Lietuvos merginų (iki 17 metų, WU17) futbolo rinktinė ir trenerė Ieva Kibirkštis / Foto: WU17.lt nuotr.