U. Čižo šeimoje ledo ritulys buvo populiarus sportas, o šia sporto šaka užsiėmė tiek žaidėjo tėtis, tiek jo senelis. Kaip prisimena pats žaidėjas, būtent su jais jam nuo ankstyvo amžiaus teko praleisti nemažai laiko ant ledo, o pamilęs šį sportą būsimas Lietuvos rinktinės narys vis dažniau eidavo į Elektrėnų ledo rūmus.
„Manau, kad viena didžiausių mano atsiradimo ledo ritulyje priežasčių buvo tai, kad mano tėtis visą savo jaunystę žaidė ledo ritulį, o mamos tėtis Edvardas Laurinavičius taip pat daug metų praleido su ledo rituliu.
Mano senelis buvo vienas iš pirmųjų žaidėjų bei trenerių Elektrėnų ledo rūmuose, kurių statybose jis dar ir pats dalyvavo. Taip pat daugybę metų jis buvo įsitraukęs į rinktinės veiklas, teisėjavimą, tad nemažai laiko su juo, apmautomis pačiūžomis, teko praleisti šalia teisėjų prie nubaustųjų suolelio. Tarp Energijos rungtynių kėlinių, į aikštę išvažiavus ledo mašinai, eidavau čiuožti ant jau nuvalyto ledo.
Pirmą kartą ant ledo atsistojau ketverių metų ir nuo to laiko ledo ritulys tapo didžiąja mano gyvenimo dalimi, o Elektrėnų ledo rūmai – antraisiais namais, kur laiko dienos metu tikriausiai praleisdavau ne ką mažiau nei tikruose namuose“, – prisiminimais su hockey.lt dalijosi U. Čižas.
Mūsų šalies jaunimo pirmenybėse fantastiškai žaidęs talentingas jaunuolis netruko patekti į jaunimo iki 18 metų rinktinę, o po turnyro jos gretose su juo susisiekė agentas, kurio dėka ledo ritulininkui atsivėrė keliai į užsienį.
„Po jaunimo čempionato man parašė agentas iš Šveicarijos, su kuriuo pabendravus jis mane pakvietė į stovyklą Šveicarijoje. Tuo metu norėjau ten likti, tačiau ten tave nori imti į vyrų komandą, tad turėjau išvykti žaisti jau nuo 15 metų, todėl sutarėme su agentu, kad važiuosiu į kitą šalį: Suomiją ar Švediją. Galiausiai po metų išvažiavau į Suomiją.“
Klubinė karjera
Prieš išvykdamas į Suomiją U. Čižas dar spėjo debiutuoti Elektrėnų „Energijos“ komandoje, o „Sport“ klube jis praleido du metus. Jei pirmaisiais metais žaisdamas U-18 komandoje lietuvis buvo vienas iš rezultatyviausių savo ekipoje (15 įvarčių, 17 rezultatyvių perdavimų – 32 taškai), tai po metų persikėlus rungtyniauti į U-20 komandą, stipriausioje Suomijos jaunimo lygoje taškus rinkti jam sekėsi kur kas sunkiau. Galiausiai po nerezultatyvaus sezono (3 įvarčiai, 2 rezultatyvūs perdavimai – 5 taškai) mūsų šalies atstovas nusprendė sugrįžti į Lietuvą – Vilniaus „Žalgirio“ komandą.
Deja, tačiau kaip pripažįsta pats ledo ritulininkas, Vilniuje jo sezonas dėl traumų ir įvairių kitų priežasčių buvo prastas. Po metų MHL B pirmenybėse žaidusiame klube (2 įvarčiai, 4 rezultatyvūs perdavimai – 6 taškai) U. Čižas dar metams liko Lietuvoje, tačiau šį kartą jau prisijungė prie Elektrėnų „Energijos“ komandos.
Elektrėnuose pasitikėjimą savimi bei žaidimo ritmą atgavęs puolėjas visiems priminė, jog jo talentas bei sugebėjimai per tuos metus niekur nedingo: per metus Baltarusijos antrajame pagal pajėgumą divizione surinkęs beveik pusšimtį taškų (22 įvarčiai, 27 rezultatyvūs perdavimai – 49 taškai), jis Lietuvos čempionate apskritai buvo nesustabdomas, o per sezoną puolėjas kėsinosi ir į triženklį skaičių taškų grafoje (36 įvarčiai, 55 rezultatyvūs perdavimai – 91 taškas).
Sėkmingas pasirodymas tiek „Energijoje“, tiek ir Lietuvos rinktinėje U. Čižui dar kartą atvėrė kelią į užsienį: šį kartą ledo ritulininkas pasuko į Angliją. Šios šalies „Premier“ lygos „Hull Pirates“ klube žaidėjas praleido neblogą sezoną (18 įvarčių, 20 rezultatyvių perdavimų – 38 taškai), tačiau vasarą ledo ritulininkas susidūrė su netikėtais iššūkiais. Iširus „Premier“ lygai ir atsisveikinus su praėjusia ekipa, Lietuvos rinktinės kandidatas iš pradžių matavosi vienos, o vėliau dar kitos komandos aprangą, kol galiausiai prieš pat sezono startą jis atsidūrė Norvegijoje.
„Ši vasara man buvo viena sudėtingiausių: iš pradžių teko praleisti nemažai laiko su vienu klubu, o rugpjūčio viduryje pasirašiau kontraktą su kita ekipa, bet jau besidarant vizą man buvo pranešta ten nebevažiuoti. Jau rugsėjį, likus vos savaitei iki sezono starto Norvegijoje, gavau pasiūlymą atvykti į „Comet“ klubą, kuriame nemažai laiko buvo praleidęs kitas rinktinės narys ir draugas Paulius Gintautas. Taip pat sutartį su klubu jau buvo sudaręs ir Jaunius Jasinevičius, su kuriuo nuo pat vaikystės buvome geri draugai ir žaidėme vienoje komandoje.
Su Pauliaus pagalba šioje ekipoje jau vos nebuvau atsidūręs prieš du metus, buvau bendravęs su komandos menedžeriu, bet tuomet susitarti nepavyko. Šiemet jis ir vėl mane prisiminė bei susisiekė, o šį kartą susitarti pavyko greitai.“
Pasiekimai rinktinėje
Pirmą kartą į rinktinės stovyklą U. Čižas buvo pakviestas 2015 metais. Tuo metu žaidėjas į rinktinės stovyklą vyko po nesėkmingo sezono, tačiau su vieninteliu tikslu: padaryti viską, kad iškovotų vietą rinktinėje.
„Pamenu, kad tada dėl traumų ir įvairiausių kitų priežasčių klubinis sezonas buvo labai prastas ir sunkus morališkai. Tad prieš stovyklą buvau nusiteikęs sukandęs dantis išsikovoti vietą rinktinėje, kad ir kas benutiktų, nes tai man reiškė labai daug ir buvo vienas iš vaikystės svajonių išsipildymų“, – apie mintis prieš stovyklą kalbėjo puolėjas.
Prieš stovyklą užsibrėžtus tikslus U. Čižui įgyvendinti pavyko, o kartu su rinktine jis vyko į Nyderlanduose vykusį čempionatą, kuriame jam pavyko iškovoti bronzos medalį.
„Tuo metu rinktinėje didelės rolės komandoje neturėjau: žaisdamas turėjau duoti pailsėti smogiamiesiems rinktinės penketams ir stengtis žaisti be klaidų bei kuo paprasčiau. Pavyko ir įvartį įmušti, ir bronzos medalį iškovojome, tad manau, jog savo iškeltus tikslus tada įvykdžiau ir buvau labai laimingas.“
Po debiutinio čempionato žaidėjo rolė nacionalinėje ekipoje vis augo, o pats ledo ritulininkas kas kartą didėjantį pasitikėjimą versdavo vis geresniais pasirodymais ant ledo. 2016 metais jis jau buvo vienas iš rezultatyviausių rinktinės žaidėjų (2 įvarčiai, 2 rezultatyvūs perdavimai – 4 taškai), o pernai jis pagal taškus nusileido tik Arnoldui Bosui, tačiau pagal pelnytus įvarčius jis ne tik buvo geriausias rinktinėje, tačiau ir vienas geriausių visose pirmenybėse.
Abu kartus sėkmingi puolėjo pasirodymai buvo vainikuoti ir iškovotais medaliais: tiek 2016, tiek 2017 metais kartu su Lietuvos rinktine U. Čižas džiaugėsi iškovotais bronzos medaliais.
Šis sezonas ir artėjantis pasaulio čempionatas
Nepaisant to, jog į „Comet“ klubą Lietuvos rinktinės puolėjas atvyko prieš pat sezono pradžią ir pirmieji mačai jam nebuvo tokie sėkmingi, mūsų šalies atstovas netruko įrodyti, kad jis gali sėkmingai rungtyniauti ir šiose pirmenybėse.
„Sezono pradžioje teko adaptuotis, pora pirmų susitikimų nebuvo labai geri, tačiau paskui įsivažiavau ir sekėsi neblogai. Sezonas buvo rezultatyvus ir komandai pritrūko tik poros pergalių, kad būtume galėję kautis dėl vietos aukščiausioje lygoje“, – apie sezoną kalbėjo žaidėjas.
18 įvarčių, 22 rezultatyvūs perdavimai ir 40 taškų leido U. Čižui patekti tarp dešimties geriausių visos lygos žaidėjų pagal pelnytus įvarčius, surinktus taškus ir „plius-minus“ rodiklį. Sėkmingas jo žaidimas neliko nepastebėtas ir aukščiausios Norvegijos lygos „Sparta Sarpsborg“ ekipos. Šis klubas turėjo sutartį su „Comet“ ir galėjo pasikviesti šios komandos žaidėjus į savo gretas, o U. Čižui tokia galimybė buvo suteikta septyniuose mačuose, per kuriuos jis pelnė vieną įvartį.
Po sezono Norvegijoje U. Čižo mintys sukosi apie žaidimą rinktinėje, o jis jau kurį laiką pluša treniruotėse ruošdamasis būsimoms kovoms planetos pirmenybėse. Patekęs į „svajonių komandos“ kandidatų sąrašą puolėjas neslepia, jog didžiuojasi galimybe žaisti kartu su didžiausiomis mūsų šalies ledo ritulio žvaigždėmis.
„Visiems su Lietuvos ledo rituliu bent kiek susijusiems žmonėms Dainius Zubrus ir Darius Kasparaitis yra gyvos legendos. Rinktinėje taip pat yra ir nemažai kitų ledo ritulininkų, kurie pasiekė labai aukštą lygį: tokie žaidėjai kaip Tadas Kumeliauskas, Nerijus Ališauskas ar Mantas Armalis. Žaidimas vienoje komandoje tarp tokių žaidėjų asmeniškai kiekvienam iš mūsų reiškia labai daug ir mes galime tik didžiuotis tiek jais, tiek savimi, kad galime rungtyniauti vilkėdami tos pačios šalies marškinėlius.“
Ar žinojote kad:
- Šį sezoną U. Čižas tapo pirmuoju lietuviu, kuris debiutavo Norvegijos čempionate, o vėliau tapo ir pirmuoju šalies atstovu pelniusiu šiame čempionate įvartį;
- Lietuvos rinktinėje U. Čižas kiekvienais metais padvigubindavo savo įvarčių sąskaitą: pradėjęs vienu įvarčiu jis kitais metais pelnė du, o trečiajame čempionate jis jau pasižymėjo keturis kartus;
- U. Čižas gali pasigirti ne tik pelnomais įvarčiais, tačiau ir gebėjimu išvengti baudos minučių. Per pastaruosius du sezonus jis savo klubuose per 80 mačų ant nubaustųjų suolelio sėdosi vos 13 kartų;
- Nepaisant to, jog jam vos 22-eri, puolėjas jau yra žaidęs septynių šalių lygose. Suomijoje žaidęs U-18 ir U-20 jaunimo lygose, vėliau jis su „Žalgiriu“ žaidė Rusijos MHL B jaunimo čempionate, o su „Energija“ jis dalyvavo Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos pirmenybėse. Tuo tarpu per pastaruosius du metus jis pasirodė ir Anglijos bei Norvegijos čempionatuose;
- Per savo karjerą įvairiose Lietuvos rinktinėse U. Čižas yra iškovojęs aštuonis medalius, tačiau nė vienas iš jų nėra auksinis: su U-18 rinktine jis dukart iškovojo bronzą, su U-20 rinktine triskart liko su sidabru, o su vyrų rinktine taip pat tris kartus iškovojo bronzos apdovanojimus;
- Iš visų rinktinėje esančių žaidėjų, pagal per mačą pasaulio čempionatuose vidutiniškai mušamus įvarčius U. Čižas (0,47 įvarčio per susitikimą) nusileidžia tik Dariui Pliskauskui (0,51 įvarčio per susitikimą). Tiesa, jei skaičiuotume vien pasirodymus pirmajame pasaulio čempionato divizione, tuomet pagal šį rodiklį rinktinėje U. Čižas neturėtų lygių;
- Sustabdyti U. Čižo smūgius ginant Lietuvos rinktinės garbę yra tikrai nelengva užduotis: pasaulio čempionatuose tikslą pasiekė net 39% puolėjo į vartų plotą atliktų metimų.
