Nuo valstybės prisiūtų antpečių ima mausti sprandą

Šiuolaikinė penkiakovė labiausiai nukentėjo dėl sporto finansavimo reformos – lyginant su praėjusiais metais, neteko daugiau nei pusės valstybės paramos. Bet į neviltį puolusiems penkiakovininkams naujas lėšų paskirstymo modelis perša makabrišką išeitį, kaip bent iš dalies kompensuoti nuostolius.

Valstybės globa lenda per gerklę

Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD) yra pripažinęs 14 olimpinių sporto šakų strateginėmis.

Sporto šakos, kurių atletai pasiekia geriausių rezultatų tarptautinėje arenoje, laikomos prioritetinėmis ir teoriškai turi palankiausias plėtros sąlygas.

Realybėje pusei šio sąrašo atstovų ypatingas statusas atneša daugiau žalos nei naudos.

Šiuolaikinė penkiakovė, dviračių sportas, boksas, imtynės, sunkioji atletika, greitasis čiuožimas, dziudo ir tekvondo šiemet gyventų turtingiau, jei būtų laikomos eilinėmis sporto šakomis kaip, pavyzdžiui, rankinis, futbolas ar badmintonas.

Sausį pirmą kartą skirstant biudžeto asignavimus pagal naujuosius kriterijus, strateginės ir likusios 23 olimpinės sporto šakos buvo išrūšiuotos į du atskirus krepšelius.

Pirmosios tarpusavyje dalinosi 3,5 mln. eurų, antrosios – 1,3 milijono. Trečiai kategorijai – neolimpinėms sporto šakoms – atiteko paskutinis milijonas.

Nors vidutiniškai viena strateginė sporto šaka gauna žymiai didesnę paramą nei antrame krepšelyje likusios konkurentės, matematikos paradoksų neišvengta.

Svarbiausias kriterijus skirstant pinigus yra atletų pasiekimai per pastaruosius ketverius metus, verčiami balais, kurių skaičius priklauso nuo užimtos vietos, aplenktų oponentų skaičiaus, varžybų svorio.

Pavyzdžiui, olimpinio čempiono titulas atitinkamai federacijai atneša 612 balų, olimpinės rungties pasaulio pirmenybių auksas – 449, Europos čempionato laurai – 204 balus.

14 prioritetinių sporto šakų bendrai surinko 45 tūkst. balų, o 23 kitos olimpinės šakos – tik 10 tūkstančių. Todėl, nors lėšų pirmosioms skirta daugiau, vidutinė jų uždirbto balo vertė yra mažesnė: atitinkamai 59 ir 95 eurai.

Kadangi liūto dalį balų pirmame krepšelyje susikrovė tokie lyderiai kaip krepšinis, irklavimas ar plaukimas, daugumai kitų strateginių sporto šakų labiau apsimokėtų dėl paramos varžytis tegu ir menkiau finansuojamame, bet gerokai mažesne konkurencija pasižyminčiame antrajame krepšelyje.

Tiesa, sportininkų rezultatai lemia 75 proc. finansavimo sumos, o likęs ketvirtadalis priklauso nuo nacionalinių pirmenybių sistemoje dalyvaujančių atletų skaičiaus ir įvairių federacijų veiklos rodiklių.

Ši pinigų skirstymo pakopa jau palankesnė strateginių sporto šakų grupei, bet aštuonioms iš jų tai neatsveria didesnio kąsnio, kurį jos atsignybtų už savo rezultatus, jei konkuruotų su tokiomis pasiekimų beveik neturinčiomis varžovėmis kaip fechtavimas, šaudymas iš lanko, triatlonas, slidinėjimas.

Ir linksma, ir graudu

DELFI apskaičiavo, kad labiausiai buvimas strategine sporto šaka kenksmingas šiuolaikinei penkiakovei ir dviračių sportui. Perkeltos į kitų olimpinių sporto šakų krepšelį, jos abi atsiriektų apie 30 tūkst. eurų daugiau nei skiriama dabar.

Bokso piniginei tokia permaina atneštų 20 tūkst. eurų, imtynių – 15 tūkst., sunkioji atletika, greitasis čiuožimas, dziudo ir tekvondo gautų po kelis papildomus tūkstančius.

„Kam tuomet mes tose strateginėse sporto šakose sėdime, jeigu koks nors badmintonas už tokią pačią užimtą vietą gautų daugiau pinigų? Paprasčiausiai juokinga“, – pasigilinęs į naujojo finansavimo modelio subtilybes, už galvos susiėmė Lietuvos graikų-romėnų imtynių rinktinės vyriausiasis treneris Mindaugas Ežerskis.

Daugeliui jo kolegų faktas, kad patekimas tarp strateginių sporto šakų gal ir reiškia prestižą, bet tik ne finansinę naudą, buvo naujiena.

„Nebežinau, kur tuomet logika nustatant kriterijus. Liūdesėlis. Išeina, kad dabar turėtume stengtis kurį laiką nieko nelaimėti, kad iškristume iš strateginių šakų sąrašo“, – apstulbo Lietuvos bokso federacijos (LBF) prezidentas Darius Šaluga.

„Turbūt tai kažkokia matematikos klaida, įvelta dėl skubėjimo paskutinėmis savaitėmis karštligiškai tobulinant kriterijus. O gal ir formulės kūrėjai turėjo būti profesionalesni. Manau, kad per kurį laiką sistema susidėlios į vietas, tokių nelogiškumų nebebus“, – svarstė Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos generalinis sekretorius Romas Petrukanecas.

Tik iš DELFI apie gluminančią naujosios sporto šakų finansavimo sistemos ypatybę išgirdo ir jos pagrindinis iniciatorius – KKSD generalinis direktorius Edis Urbanavičius.

„Negaliu pasakyti, ar yra būtent taip, kaip jūs skaičiuojate. Bet būti taip tikrai neturėtų. Strateginės sporto šakos privalo turėti pranašumą prieš visas kitas, jos yra prioritetinės. Reikėtų susėsti su specialistais ir pasižiūrėti, kaip čia yra. Bus gera proga išnagrinėti situaciją ir padaryti korekcijas“, – žadėjo E. Urbanavičius.

Nori geresnio gyvenimo visiems

Tuo metu apmautos pasijutusios strateginės sporto šakos imtis korekcijų savo iniciatyva realios galimybės neturi.

Mechanizmo, kaip savanoriškai pasitraukti iš prioritetinių šakų sąrašo, paprasčiausiai nėra. Pagal KKSD generalinio direktoriaus įsakymą, nuo 2013 metų strategine sporto šaka automatiškai tampama atletui užėmus 1-8 vietas olimpinėse žaidynėse, 1-6 vietas pasaulio čempionate arba laimėjus medalį Europos pirmenybėse.

Šiuo metu galiojantis strateginių sporto šakų sąrašas patvirtintas iki 2020 metų.

Tiesa, DELFI kalbinti federacijų atstovai tik juokais svarstė būdus, kaip pasprukti nuo apkartusio valstybės įvertinimo, ir vylėsi, kad ateityje finansavimo dydžiai bus sureguliuoti.

O Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos generalinis sekretorius Viačeslavas Kalininas, ne kartą dejavęs dėl naujo paramos skirstymo modelio, dabar jau numojo ranka į keistokus jo niuansus.

„Problema yra ne čia. Problema tai, kad sportui valstybė apskritai neskiria dėmesio. Kas visai šaliai būtų kokie penki milijonai eurų? O jei tiek pridėtų sportui, visi būtų patenkinti, baigtųsi visi šitos rietenos. Dabar mes kalamės tarpusavyje, nors iš tiesų reikėtų žiūrėti į valdžią, kuri privalo daugiau skirti sportui“, – įsitikinęs V. Kalininas.

Primename, kad iki šių metų federacijoms valstybės paramą skirdavo Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas (KKSRF), Lietuvos olimpinis sporto centras (LOSC) apmokėdavo individualių sporto šakų olimpinės rinktinės kandidatų pasirengimo ir medicinos paslaugų išlaidas, išlaikydavo daugumą trenerių, o KKSD papildomai remdavo komandines sporto šakas.

Po reformos LOSC rūpinsis tik valstybei priklausančių sporto bazių priežiūra. Įdarbinti trenerius ir medikus bei apmokėti geriausių sportininkų treniruočių išlaidas nuo šiol turės federacijos, kurioms žadėta skirti atitinkamų lėšų iš KKSD asignavimų.

2018 ir 2017 metų sporto šakų finansavimo palyginimas

Sporto federacijų finansavimas (tūkst. eurų)

Vieta	Sporto šaka	Skirtas finansavimas	Parama 2017 metais
			KKSRF	KKSD	LOSC	Iš viso
1.	Krepšinis	760	421	367	-	788
2.	Plaukimas	543	337	-	202	539
3.	Irklavimas	510	253	15	315	583
4.	Lengvoji atletika	412	199	-	198	397
5.	B/k irklavimas	341	171	-	275	446
6.	Dviračių sportas	191	139	-	194	333
7.	Aviacija	172	228	-	-	228
8.	Imtynės	143	88	-	143	231
9.	Rankinis	134	104	69	-	173
10.	Šiuolaikinė penkiakovė	132	191	-	155	346
11.	Ledo ritulys	131	53	58	-	111
12.	Orientavimosi sportas	130	76	-	-	76
13.	Sunkioji atletika	124	85	-	76	161
14.	Kiokušin karatė	117	74	-	-	74
15.	Žolės riedulys	111	48	36	-	84
16.	Regbis	111	49	24	-	73
17.	Boksas	110	82	-	59	141
18.	Buriavimas	107	82	-	57	139
19.	Gimnastika	96	94	-	61	155
20.	Dziudo	94	47	-	79	126
21.	Sportiniai šokiai	93	90	-	-	90
22.	Futbolas	89	55	-	-	55
23.	Biatlonas	87	51	49	73	173
24.	Dailusis čiuožimas	69	20	14	36	70
25.	Šaškės	60	36	-	-	36
26.	Tinklinis	56	73	42	-	115
27.	Akmenslydis	56	15	5	-	20
28.	Beisbolas	55	43	13	-	56
29.	Tenisas	52	37	-	-	37
30.	Stalo tenisas	52	64	-	-	64
31.	Greitasis čiuožimas	52	14	-	20	34
32.	Kultūrizmas	48	32	-	-	32
33.	Šaudymas	47	55	-	-	55
34.	Tekvondo	43	14	-	53	67
35.	Automobilių sportas	41	66	-	-	66
36.	Sambo	40	29	-	-	29
37.	Rankų lenkimas	30	8	-	-	8
38.	Badmintonas	29	28	-	-	28
39.	Universali kova	29	31	-	-	31
40.	Sportinė žūklė	29	20	-	-	20
41.	Vandensvydis	28	15	15	-	30
42.	Slidinėjimas	28	36	26	-	62
43.	Šachmatai	23	36	-	-	36
44.	Tautinės imtynės	22	22	-	-	22
45.	Motorlaivių sportas	22	55	-	-	55
46.	Motociklų sportas	17	32	-	-	32
47.	Jėgos trikovė	17	13	-	-	13
48.	Triatlonas	16	7	-	-	7
49.	Softbolas	16	4	-	-	4
50.	Kikboksas	15	29	-	-	29
51.	Šachmatų kompozitoriai	13	9	-	-	9
52.	Žirgų sportas	12	10	-	-	10
53.	Fechtavimas	11	15	-	-	15
54.	Šaudymas iš lanko	11	15	-	-	15
55.	Povandeninis sportas	10	-	-	-	-
56.	Virvės traukimas	9	-	-	-	-
57.	Bušido	6	1	-	-	1
58.	Muai tai	6	11	-	-	11
59.	Pulas	6	5	-	-	5
60.	Biliardas	5	-	-	-	-
61.	Vandens slidinėjimas	4	5	-	-	5
62.	Golfas	3	1	-	-	1
63.	Korepondenciniai šachmatai	1	8	-	-	8
64.	Skvošas	1	1	-	-	1