Antradienį Tarptautinė sunkiosios atletikos federacija (IWF) pranešė, kad praėjusių metų pasaulio vicečempiono, Rio de Žaneiro olimpiados bronzos medalio laimėtojo A. Didžbalio organizme rasta draudžiama medžiaga.
Sunkiaatletis įtariamas vartojęs draudžiamą preparatą SARM S-22, kuris padeda didinti raumenų masę.
Dopingo mėginys buvo paimtas praėjusių metų gruodį Kalifornijoje (JAV) vykusiame pasaulio čempionate, kuriame jis iškovojo sidabro medalį svorio kategorijoje iki 94 kg.
Jei įtarimai pasitvirtins, sportininkui gresia 8-erių metų diskvalifikacija, nes 2012 metais A. Didžbalis jau buvo baustas už draudžiamų medžiagų vartojimą.
Lietuvos tautinis olimpinis komitetas griežtai sureagavo į naują dopingo atvejį mūsų šalyje.
„Mūsų pozicija aiški – mes tai smerkiame. Kol sulauksime galutinio sprendimo dėl atliktų tyrimų, stabdome stipendijos mokėjimą sportininkui ir už jo pasiekimus skirtą finansavimą federacijai”, – DELFI sakė LTOK komunikacijos vadovė Ieva Kutkaitė.
Lietuvos Antidopingo agentūros atstovė Rūta Banytė pasidalino žiniomis apie draudžiamą medžiagą, aptiktą sunkiaatlečio organizme.
Anot jos, dopingo B testo mėginys turėtų būti tiriamas ten pat, kur ir buvo tikrintas A dopingo testas, nors sportininko treneris, Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos vadovas Bronislovas Vyšniauskas antradienį vakare tvirtino sieksiąs, kad A. Didžbalio dopingo mėginį tirtų Europoje Kelno (Vokietija) antidopingo laboratorijos specialistai.
Paneigė B. Vyšniausko žodžius
– A. Didžbalio organizme rasta draudžiamoji medžiaga SARM S-22, ar ji dažnai aptinkama susitepusių sunkiaatlečių gretose?, – DELFI paklausė R. Banytės.
– Vienas jos poveikių – raumenų masės auginimas. Ši medžiaga buvo kuriama medicininiais tikslais, ji naudojama sergant kaulų ligomis, osteoporoze.
Pirmieji, supratę šios medžiagos poveikį, ją ėmė vartoti kultūrizmo atstovai. Negaliu tvirtinti, kad ši medžiaga būtų paplitusi sunkiaatlečių gretose, neaptikau tokios informacijos. Ta medžiaga populiari tarp įvairių jėgos sporto atstovų.
Ji gali būti vartojama ir piliulių pavidalu, ir milteliais ar leidžiama į kraują. Galima rasti informacijos, kad ši medžiaga gali būti tepama kaip kremas. Tačiau patogiausias, labiausiai paplitęs šios medžiagos vartojimas būtent piliulėmis.
– Pats treneris minėjo, kad pasidomėjo ir šią medžiagą rado JAV gaminamų papildų sudėtyje.
– Nemanau, kad tai įmanoma, kadangi JAV ši medžiaga yra draudžiama. Vargu, ar kompanijos, kurios gamina papildus, taip rizikuotų. Galbūt kitų šalių kokiuose nors preparatuose ją galima rasti.
– Ar gali dopingo testo B mėginys federacijos ir trenerių prašymu būti tiriamas ne JAV, o Kelno laboratorijoje? Kodėl B. Vyšniauskas mini būtent Kelno laboratoriją?
– Negaliu komentuoti, gal tai yra tarptautinės sunkiosios atletikos federacijos ir trenerio bei sportininko susitarimas, to aš nežinau. Tačiau pagal tarptautinius standartus B mėginys turi būti tiriamas ten, kur buvo tirtas ir dopingo A testas.
– O kalbant apie pačią Kelno laboratoriją, ar ji išties yra kažkuo išskirtinė pasaulyje?
– Kodėl B. Vyšniauskas mini būtent Kelną, aš negaliu pasakyti. Pasaulio antidopingo agentūra (WADA) akredituoja laboratorijas. Per visą pasaulį akredituotų laboratorijų yra apie trys dešimtys. Kiekviena laboratorija turi reikalavimus, kuriuos yra iškėlusi WADA.
Laboratorijos yra reguliariai slapta testuojamos, tačiau nežinau kodėl B. Vyšniauskas minėjo būtent Kelną.
Arčiausiai Lietuvos akredituota antidopingo agentūra yra Varšuvoje, Lietuvoje paimtus mėginius dažniausiai siunčiame į Varšuvą, su ja dažniausiai ir bendradarbiaujame, tačiau galime paimtus dopingo testus tirti ir kitose pasaulio laboratorijose.
– Treneris tvirtino, kad sportininko kraujas buvo švarus, o medžiaga rasta šlapime, ar ši medžiaga aptinkama tik šlapime?
– Kiekviena medžiaga turi savo tam tikrą skilimo periodą, be to, dar priklauso nuo to, kaip ji yra vartota. Kažkurį laiką ji gali būti aptinkama kraujyje, bet gal ji turi labai greitą skilimo pusperiodį.
Vis tiek viskas turi pasišalinti iš organizmo, tad ta medžiaga pasišalina su šlapimu, o jame ta medžiaga išlieka ilgiau.
Kuklūs sunkiaatlečio šansai
– B. Vyšniauskas užsiminė, kad prieš pasaulio čempionatą sportininkas lūpas nuo peršalimo tepėsi kažkokiu tepaliuku, kėlė versiją, galbūt per jį draudžiama medžiaga galėjo pakliūti į sportininko organizmą.
– Esame tą versiją girdėję, ji nėra nauja. Skandinavų slidininkė, kiek pamenu norvegė, kėlė panašią versiją, kai ji buvo sugauta vartojus dopingą. Jos organizme rasti anaboliniai steroidai. Ką konkrečiai vartojo A. Didžbalis, reiktų to klausti jo paties ar trenerio.
– Ar išties A. Didžbalis prieš kelionę į JAV buvo tikrintas ir Lietuvoje?
– Taip, sportininkas buvo testuotas Lietuvoje, bet ne prieš pat kelionę, šiek tiek anksčiau.
– Kaip dažnai B dopingo testas išteisina sportininką?
– Na, kartais stebuklų būna, bet tai labai retai pasitaikantis atvejis, tai būtų išskirtinė situacija.
– Pačios antidopingo agentūros bausmių neskiria, sportininkus baudžia federacijos, tačiau faktas, kad jei ir B mėginys bus teigiamas, A. Didžbalio lauktų griežtos sankcijos?
– Visus sprendimus priima federacijos, šiuo atveju bus Tarptautinė sunkiosios atletikos federacija. Atsižvelgiant į Pasaulio antidopingo agentūros kodeksą, kadangi sportininkas jau buvo kartą baustas už draudžiamų medžiagų vartojimą, jam gali grėsti diskvalifikacija iki 8-erių metų.
Tačiau konkreti bausmė priklausys nuo daugelio niuansų: paties sportininko pozicijos, jo noro bendradarbiauti ir pagalbos tiriant šį atvejį.
Džiaugėsi Metų sportininko titulu
Į dopingo skandalą A. Didžbalis jau buvo patekęs 2012 m. prieš pat Londono olimpines žaidynes. Tarptautinė sunkiosios atletikos federacija (IWF) pranešė, kad mūsų šalies sportininko šlapimo mėginyje, paimtame Europos sunkiosios atletikos čempionate, buvo rasta medžiagų, kurios viršijo leistiną normą.
A. Didžbalis prarado vietą 2012-ų Europos vicečempiono titulą ir teisę dalyvauti Londono olimpiadoje. Sportininkas tuomet buvo diskvalifikuotas dvejiems metams.
Po bausmės sunkiaatletis sėkmingai grįžo į tarptautines varžybas.
2014 metais Almatoje (Kazachstanas) sunkiaatletis iškovojo pirmąjį Lietuvos medalį pasaulio sunkiosios atletikos pirmenybėse – bronzą. Praeityje jis taip pat yra pelnęs du mažuosius apdovanojimus: rovimo sidabrą 2014-aisiais ir stūmimo auksą po metų.
Lietuvio sąskaitoje yra ir trys Europos čempionatų medaliai: auksas (2015 metais) bei dvi bronzos (2011 ir 2017 metais).
Po sėkmingų 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių, kuriose sunkiaatletis iškovojo bronzą, A. Didžbalis buvo išrinktas Metų sportininku.
Sunkiaatletis 2017 m. gruodį svarbiausiose planetos varžybose palypėjo aukščiausiai per karjerą – iškovojo sidabro medalį.
