Po beveik dešimties metų pertraukos federacijoms grąžintas tiesioginis finansavimas iš valstybės biudžeto lėšų.

Per skirtingus šaltinius išsibarsčiusias lėšas į vieną saują pamėginęs suimti KKSD patvirtino kelis kartus koreguotą sporto federacijų programų finansavimo paskirstymą.

Praėjusią savaitę KKSD paskelbė preliminarų sąrašą, kaip sporto federacijoms bus padalinti 6,33 mln. eurų.

„Pirmą kartą istorijoje turime absoliučiai viešą sistemą, kurią galima stebėti visoje procedūroje nuo balų atsiradimo skaičiavimo ir jų virtimo pinigais. Tokia galimybė nuolat bus ir ateityje, - kalbėjo E. Urbanavičius. - Šiek tiek keičiasi ir departamento struktūra“, – pirmadienį kalbėjo E. Urbanavičius.

Federacijoms skiriamos lėšos bus skirstomos į tris dalis: 75 proc. – sportininkų rengimas (sportininkų pasiekti rezultatai per olimpinį ciklą bus vertinami taškais, o nuo surinktų taškų skaičiaus priklausys gaunama suma), 15 proc. – nacionalinių varžybų sistema (ši dalis priklausys nuo nacionaliniuose čempionatuose dalyvaujančių sportininkų skaičiaus), 10 proc. – federacijų veikla (vertinamas rėmėjų pritraukimas, lyčių pasiskirstymas federacijos struktūroje, tarptautinių varžybų organizavimas, mokymai ir pan.). Specialieji kriterijai skirtingoms federacijoms šiek tiek skirsis.

Primename, kad iki šiol federacijoms valstybės paramą skirdavo Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas (KKSRF), Lietuvos olimpinis sporto centras (LOSC) apmokėdavo individualių sporto šakų olimpinės rinktinės kandidatų pasirengimo ir medicinos paslaugų išlaidas, išlaikydavo daugumą trenerių, o KKSD papildomai remdavo komandines sporto šakas. Po reformos LOSC rūpinsis tik valstybei priklausančių sporto bazių priežiūra.

Iki šiol LOSC finansuodavo elitinių šalies atletų pasirengimą olimpinėms žaidynėms, bet nuo šiol atitinkamos lėšos bus nukreipiamos į federacijas.

Tačiau akivaizdu, E. Urbanavičiaus suformuoto 6,33 mln. eurų krepšelio, iš kurio pusė milijono rezervuota neįgaliesiems, nepakanka kompensuoti visiems LOSC pertvarkos atneštiems praradimams.

Drastiški pokyčiai

Kai kurioms sporto šakoms nauji kriterijai – itin nepalankūs. Skaudžiausiai reforma kirs per kišenę šiuolaikinei penkiakovei, kuri iš 6-os vietos didžiausią paramą gaunančių sporto šakų sąraše nusirito į 13-ą.

2018 metais penkiakovininkams turėtų atitekti beveik 132 tūkst. eurų, o tai 60 tūkstančių mažiau nei pernai gauta iš KKSRF. O kur dar apie 140 tūkst. eurų, kuriuos šiuolaikinės penkiakovės atstovų reikmėms skirdavo LOSC.

Stipriai nukentėjo ir dviračių sporto federacija, kuri 2018 m. iš KKSD gaus 190,7 tūkst. eurų, nors praėjusiais metais iš LOSC ir KKSRF gavo vos ne dvigubai daugiau – 333 tūkst. eurų.

Naujoji tvarka sukėlė nemažą sporto bendruomenės susirūpinimą, o kai kurių sporto šakų federacijų atstovai prakalbo apie galimą bankrotą, viešoje erdvėje netrūko pasipiktinusių sportininkų komentarų.

KKSD vadovas Edis Urbonavičius mano, kad ne atletai, o federacijų vadovai turi kalbėti viešai už savo atstovaujamą organizaciją.

„Mane stebina tai, kad kalba ne federacijų atstovai, o sportininkai. Toks jausmas, kad kažkas nori už sportininko pasislėpti ir paliekamas kalbėti atletas, bet ne tas, kuris yra atsakingas už sporto šakos federaciją.

Ne sportininkas atsakingas už konkrečios sporto šakos biudžetą ir savo finansavimą, tai ne sportininko rūpestis, o federacijų vadovų.

Aš nelabai girdėjau viešai kalbančių federacijų vadovų, jie atėję į KKSD teigia, kad viskas yra tvarkoje, pripažįsta, kad yra sunkumų ir sumažėjo biudžetas, bet teigia, kad ieškos sprendimų. Ir ieškome, mes esame pasiruošę kiek galime padėti federacijoms.

Tai pačiai šiuolaikinei penkiakovei, kurios biudžetas sumažėjo, taip pat dviračių sportui, kurio olimpiniame sporto centre parkas yra nemažas.

Bendraujame su federacijomis, ieškome sprendimų, bet tą turi daryti federacijos, jų atstovai, bet ne sportininkai.

Sportininko vieta yra federacijoje. Jis turėtų kritikuoti federaciją, jei yra kažkas negerai. O dabar atletas tampa tuo flagmanu, kuris kone atstovauja federacijai – jo balsas girdimas, veidas žinomas ir dėl to išnaudojamas. Įvaizdžio prasme federacijai tai nėra privalumas“, – teigė E. Urbonavičius.

Anot jo, tam tikra prasme kai kurios federacijos, panašu, nebekontroliuoja sportininkų, nors taip neturėtų būti.

„Aš manau, tai senos sistemos dalis, kuomet kai kurios federacijos nekontroliavo savo atletų ir trenerių. Dabar teks bendradarbiauti ir dirbti kartu. Juk galbūt susirūpinusiam sportininkui federacijos vadovas turi gerų žinių ir nuramins atletą – viskas gerai, mes turime pinigų“, – teigė E. Urbonavičius, pabrėžęs, kad neatsakingi pareiškimai gali kelti įtampą ten, kur jos nėra.

Pasak KKSD vadovo, daug aistrų kilo dėl LOSC pertvarkos, tačiau atlikus veiklos analizę buvo nustatyta, kad lėšos naudojamos neefektyviai.

„Dabar visus pinigus, kuriuos už federacijas leido LOSC, jos galės pačios naudoti efektyviau. Tikėtina, kad už tas pačias lėšas federacijos galės nuveikti žymiai daugiau“, – dėstė E. Urbanavičius.

Tik trečdalis pyrago

KKSD skiriamos lėšos sporto federacijoms yra tik trečdalis viso sportui skiriamo metinio biudžeto. Kitas sporto finansavimo šaltinis yra Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas bei Lietuvos tautinio olimpinio komiteto skiriamos lėšos.

KKSRF po finansavimo reformos „laisvi“ liko 3,9 mln. eurų. Šios lėšos, kurios anksčiau būdavo rezervuotos didelio meistriškumo programoms, sudaro daugiau nei pusę visų fondo turimų piniginių išteklių (6,6 mln. eurų).

KKSRF lėšos bus skiriamos tikslinių dotacijų inventoriui, sporto specialistų rengimui, masinio sporto vystymui ir tarptautinių renginių organizavimui. Lėšas atitinkamoms reikmėms federacijos gali gauti pateikusios projektus.

Trečias stambus šaltinis, iš kurio paramą semia federacijos, yra Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. Pastarasis šių metų biudžetą tvirtins sausio pabaigoje vyksiančioje generalinėje asamblėjoje.

Susumavus visų trijų valstybės finansavimo šaltinių lėšas, bendra federacijų gaunamų lėšų suma turėtų siekti apie 18 mln. eurų. Tikslų Lietuvos sporto biudžetą bus galima pateikti, jei LTOK taip pat atskleis, kiek ir kam skyrė lėšų.

2017-aisiais LTOK tiesiogiai federacijoms arba atitinkamų sporto šakų rinktinėms atseikėjo 6,3 mln. eurų – tiek pat, kiek didelio meistriškumo plėtojimui skyrė KKSD.

E. Urbanavičius apgailestavo, kad LTOK neskuba skirstyti pinigų, nors turėjo tokią galimybę, tuo pačiu palengvindamos gyvenimą sporto federacijoms, kurios lėšas iš KKSD gaus geriausiu atveju tik sausio pabaigoje.

„Mes norime dabar sėsti prie stalo ir kalbėtis ne tik su LTOK ir LSFS vadovais, bet ir su sporto federacijomis. Kiek aš žinau ir kiek teko bendrauti su federacijomis, LTOK neturi kriterijų sporto šakų finansavimui.

Taip pat man nepavyko išsiaiškinti nei 2017 metų LTOK biudžeto nei planuojamo 2018 metams. Esu dalyvavęs praėjusių metų asamblėjoje ir mačiau jų planuojamą biudžetą, bet jis tikrai nebuvo galutinis.

Kaip jie pinigus perskirstė vėliau, šito nežinau ir tuo nėra patenkintos ir federacijos“, – kalbėjo KKSD direktorius.

Pirmadienio popietę LTOK išplatino savo komentarą, kuriuo reiškia nepasitenkinimą E. Urbanavičiaus veiksmams ir kalboms.

„Deja, bet abejonės dėl p. Urbanavičiaus atmestinio požiūrio į šalies sportą, apie kurį sporto bendruomenė kalba jau ne pirmus metus, tik dar labiau sustiprėjo. Turime pažymėti, kad kiekvienų metų pradžioje LTOK sporto federacijoms skiriamos lėšos yra viešai tvirtinamos generalinėje asamblėjoje, remiantis įstatymuose numatyta tvarka bei įstatais.

Tai daroma jau daugybę metų, tad visos federacijoms skiriamos lėšos yra ne tik viešos, bet ir prieinamos visiems, bent kiek daugiau besidomintiems sportu“, – teigė LTOK komunikacijos vadovė Ieva Kutkaitė.

Mažesnės pajamos iš alkoholio – mažesni pinigai sportui?

Anot E. Urbonavičiaus, ateityje metinis sporto biudžetas gali susitraukti dėl mažėjančių akcizo pajamų už alkoholio ir tabako gaminius.

Vienas KKSRF lėšų šaltinių – 1 procentas nuo valstybės pajamų iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir tabaką.

Gali būti, kad kitąmet šio fondo biudžetas bus mažesnis dėl mažiau surenkamų alkoholio akcizo pajamų.

„Tas pavojus yra minimalus, nes tokio drastiško mažėjimo iškart neturėtų būti. Aišku, bus blogai, jei sporto pinigų mažėjimo tendencija taptų nuolatine. Žinoma, mes visi siekiame, kad alkoholio vartojimas tik mažėtų, bet reikės ieškoti kitų mechanizmų formuojant biudžetą.

Mūsų nėra tikslas apsiriboti ties konkrečiu biudžetu. Mes turime nuolat dirbti, kad tas biudžetas sportui būtų kuo didesnis. Nes sportas yra ta valstybės sritis, kurioje savo tikslus, kaip bebūtų, pasiekia su minimalia investicija ir gana greitai“, – tvirtino E. Urbonavičius.

Pasak jo, sunkiai sekasi didinti sportuojančiųjų skaičių Lietuvoje, tačiau tam konkrečiai nebuvo skiriama pinigų arba skiriamos lėšos iš KKSRF nebuvo efektyviai panaudotos.

„Dabar atsiras didesnės galimybės, KKSRF yra virš 6 mln. eurų, tik reikės juos efektyviai išnaudoti“, – teigė E. Urbonavičius. „Valstybė turėtų turėti aiškią viziją kaip ir kur juos investuoti“, – kalbėjo KKSD vadovas.

Jo teigimu, po Tokijo olimpinių žaidynių bus peržiūrėtas strateginių sporto šakų sąrašas, kad į jį nepakliūtų atsitiktinių pergalių pasiekusios sporto federacijos.

Sporto federacijų finansavimas (tūkst. eurų)
VietaSporto šakaSkirtas finansavimasParama 2017 metais
KKSRFKKSDLOSCIš viso
1.Krepšinis760421367-788
2.Plaukimas543337-202539
3.Irklavimas51025315315583
4.Lengvoji atletika412199-198397
5.B/k irklavimas341171-275446
6.Dviračių sportas191139-194333
7.Aviacija172228--228
8.Imtynės14388-143231
9.Rankinis13410469-173
10.Šiuolaikinė penkiakovė132191-155346
11.Ledo ritulys1315358-111
12.Orientavimosi sportas13076--76
13.Sunkioji atletika12485-76161
14.Kiokušin karatė11774--74
15.Žolės riedulys1114836-84
16.Regbis1114924-73
17.Boksas11082-59141
18.Buriavimas10782-57139
19.Gimnastika9694-61155
20.Dziudo9447-79126
21.Sportiniai šokiai9390--90
22.Futbolas8955--55
23.Biatlonas87514973173
24.Dailusis čiuožimas6920143670
25.Šaškės6036--36
26.Tinklinis567342-115
27.Akmenslydis56155-20
28.Beisbolas554313-56
29.Tenisas5237--37
30.Stalo tenisas5264--64
31.Greitasis čiuožimas5214-2034
32.Kultūrizmas4832--32
33.Šaudymas4755--55
34.Tekvondo4314-5367
35.Automobilių sportas4166--66
36.Sambo4029--29
37.Rankų lenkimas308--8
38.Badmintonas2928--28
39.Universali kova2931--31
40.Sportinė žūklė2920--20
41.Vandensvydis281515-30
42.Slidinėjimas283626-62
43.Šachmatai2336--36
44.Tautinės imtynės2222--22
45.Motorlaivių sportas2255--55
46.Motociklų sportas1732--32
47.Jėgos trikovė1713--13
48.Triatlonas167--7
49.Softbolas164--4
50.Kikboksas1529--29
51.Šachmatų kompozitoriai139--9
52.Žirgų sportas1210--10
53.Fechtavimas1115--15
54.Šaudymas iš lanko1115--15
55.Povandeninis sportas10----
56.Virvės traukimas9----
57.Bušido61--1
58.Muai tai611--11
59.Pulas65--5
60.Biliardas5----
61.Vandens slidinėjimas45--5
62.Golfas31--1
63.Korepondenciniai šachmatai18--8
64.Skvošas11--1
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (23)