Praėjusią gegužę iš LFF prezidento posto pasitraukęs E. Eimontas netrukus tapo UEFA etikos ir disciplinos inspektoriumi.
UEFA iš viso turi 18 inspektorių, kuriuos į pareigas skiria vykdomasis komitetas. Šie pareigūnai turi įgaliojimus vykdyti tyrimus ir atstovauti UEFA teisiniuose procesuose, vykstančiuose už pačios UEFA organų ir Tarptautinio sporto arbitražo teismo (CAS) ribų.
Toks E. Eimonto karjeros posūkis nepatiko buvusį prezidentą iš kėdės vertusiems LFF senbuviams: Stasiui Stankui, Vidmantui Butkevičiui, Artūrui Krukiui ir kitiems ilgamečiams vykdomojo komiteto nariams.
Rudenį LFF kreipėsi į UEFA, reikšdama abejones dėl E. Eimonto tinkamumo inspektoriaus pareigoms, o gruodį ėmėsi klibinti jo pozicijas Lietuvoje.
Pernai, dar būdamas federacijos vadovu, E. Eimontas buvo išrinktas į Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) vykdomąjį komitetą.
LTOK sulaukė LFF laiško, kuriame keliamas klausimas dėl E. Eimonto atšaukimo. Rašte teigiama, kad 41-erių kėdainietis nebeatstovauja šalies futbolui ir neatitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijaus.
„Nežinau, ką jie kalba apie mano reputaciją, nes pats nesu informuotas, kuo mane kaltina. Vyksta partizaninis karas, šnabždama į ausį be jokių konkrečių įrodymų. Ir tai daroma ne tik Lietuvoje, bet ir UEFA, FIFA. Tokį elgesį galiu traktuoti tik kaip spaudimą man, jis nedaro garbės LFF“, – ketvirtadienį LTOK vykdomojo komiteto posėdyje kalbėjo E. Eimontas.
Vietoje jo LFF norėtų deleguoti dabartinį prezidentą Tomą Danilevičių.
„E. Eimontas savo valia atsistatydino iš pareigų ir nutraukė visus darbinius santykius su LFF. Federacija atstovauja visam Lietuvos profesionaliam futbolui, todėl suprantama, kad turėtų deleguoti savo atstovą į sporto organizacijas. Šias pareigas LFF siūlys užimti T. Danilevičiui, kadangi prezidentas, pagal LFF įstatus, atstovauja federacijai santykiuose su FIFA, UEFA, politinėmis ir kitomis organizacijomis“, – raštu pateiktame atsakyme DELFI teigė LFF generalinis sekretorius Nerijus Dunauskas.
Šiaip ar taip, nepanašu, kad LFF šūviai galėtų kliudyti taikinį, mat LTOK generalinė asamblėja vykdomojo komiteto narius renka kaip fizinius asmenis.
Panašioje situacijoje buvo atsidūręs LTOK viceprezidentas Romualdas Bakutis. 2013-aisiais jis pralaimėjo Lietuvos dviračių sporto federacijos (LDSF) vadovo rinkimus Žydrūnui Stankevičiui, bet išsaugojo aukštas pareigas LTOK net ir tiesiogiai neatstovaudamas nė vienai sporto šakai.
„Informavome LFF, kad teisiškai nei mes, nei jie negali atšaukti vykdomojo komiteto nario“, – sakė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
E. Eimontas iš LTOK vykdomojo komiteto teoriškai galėtų pasitraukti pats, tačiau ir tuomet jo vietą nebūtinai užimtų T. Danilevičius – dėl naujo nario vėl balsuotų generalinė asamblėja, kuri galėtų pasirinkti ir kitos sporto šakos atstovą.
Panašiame akligatvyje LFF atsidūrė ir bandydama eliminuoti E. Eimontą iš Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) prezidiumo bei viceprezidento posto.
Primename, kad praėjusį pavasarį dauguma LFF vykdomojo komiteto narių apkaltino tuometį prezidentą korupcijos apraiškomis: įtarė jį nuslėpus tikrąją federacijos finansinę situaciją, suklastojus dokumentus ir neadekvačiai padidinus savo atlyginimą, LFF įdarbinus artimus žmones.
E. Eimonto įsitikinimu, senbuvių ataką išprovokavo jo inicijuotos įstatų reformos, kurios būtų radikaliai demokratizavusios itin uždarą federaciją.
Prezidentui pasitraukus, LFF vykdomasis komitetas atsisakė daugumos reformos idėjų, apsiribojęs kosmetine pertvarka.
