Neįtikėtina kinų sparta
Kinijoje dangoraižiui suręsti kartais pakanka dviejų savaičių. Per penkmetį kinai gali pastatyti milijoninį didmiestį: taip Vidinėje Mongolijoje iškilo pagarsėjęs Kangbašis, pramintas didžiausiu pasaulyje miestu-vaiduokliu. Mat jo kvartalai plėtėsi taip greitai, kad į juos nespėjo keltis naujakuriai – vienu metu buvo apgyvendinti vos 2 proc. dykynėje atsiradusio miesto pastatų.
Neseniai kiniška burtų lazdelė nukrypo į ledo ritulį. Didžiausios pasaulio tautos atstovai užsimojo per šešerius metus kone nuo nulio suformuoti su elitu galinčią varžytis rinktinę.
Ambicingo projekto dalimi tapo ir vienas Lietuvos jaunimo (iki 20 metų) nacionalinės komandos žaidėjas.
M. Kaleinikovas nuo šio sezono atstovauja Pekino „Kunlun Red Star“ dukterinei komandai.
Prieš pusantrų metų šis pavadinimas būtų vertęs tik gūžčioti pečiais. Bet kinų tempai bei ekonominiai pajėgumai tokie, kad įkurti antros pagal pajėgumą planetos lygos klubą galima ir per kelis mėnesius.
„Kunlun Red Star“ pernai debiutavo Kontinentinėje ledo ritulio lygoje (KHL) ir jau pirmajame sezone pateko į atkrintamąsias varžybas.
M. Kaleinikovas atstovauja klubo jaunimo ekipai „KRS Junior“, kuri rungtyniauja KHL antrinėje Jaunimo ledo ritulio lygoje (MHL).
Vieną pasiūlymą atmetė, kito atsisakyti nebegalėjo
18-metį puolėją naujas klubas nusižiūrėjo, kuomet šis žaidė „Liepaja“ komandoje Latvijos pirmenybėse.
Mat „KRS Junior“ ekipos vadovai taip pat yra iš kaimyninės šalies.
Pirmą pasiūlymą M. Kaleinikovas gavo praėjusį pavasarį, bet tuomet jį atmetė.
„KRS Junior“ komandos vadovas prieš tai tokias pačias pareigas ėjo kitoje Latvijos komandoje. Jis mane stebėjo paskutinius metus, kurie man buvo visai sėkmingi. Sezono pabaigoje jis pasiūlė atvažiuoti į peržiūrą Kinijoje. Atsisakiau, nes ir keliauti toli, ir turėjau kitą pasiūlymą iš Suomijos“, – DELFI pasakojo ledo ritulininkas.
Jei Mahometas neina pas kalną, kartais kalnas ateina pas Mahometą. Vidurvasarį visa „KRS Junior“ pasirodė Latvijoje.
„Taip atsitiko, kad jie atvažiavo treniruotis į Liepoją, paskambino man ir pakvietė čiuožti kartu. Sutikau, nes buvo įdomu į juos pasižiūrėti. O po poros dienų man pasiūlė sutartį. Smarkiai dvejojau. Ne pinigai, o karjeros perspektyvos buvo svarbiausias faktorius“, – atviras M. Kaleinikovas.
Užgrūdintas nuo paauglystės
Sukirtęs rankomis dėl vienerių metų sutarties, Lietuvos jaunimo rinktinės puolėjas galėjo nutuokti, kas jo laukia.
Kaunietis nuo mažens įprato gyventi toli nuo namų: kaip žaidėjas, jis užaugo Latvijoje, į kurią išvyko labai anksti – būdamas vos vienuolikos.
Nuo šešerių Kauno „Baltų ainių“ žiemos sporto mokyklos trenerės Ramunės Maleckienės pratybas lankęs būsimas ledo ritulininkas vos nemetė sporto, nes atsidūręs kitoje šalyje jautėsi prastai.
„Pirmi dveji metai buvo labai sunkūs, net verkdavau. Jau buvau pasiruošęs važiuoti namo, bet treneris perkalbėjo“, – prisiminė M. Kaleinikovas.
Užtat sunki gyvenimiška patirtis užgrūdino – kaip ir žaidimas su vyresniais berniukais, mat gruodžio 31 d. gimtadienį švenčiantis M. Kaleinikovas kiekvienoje grupėje būdavo jauniausias.
Kelerius metus lankęs ledo ritulio mokyklą Liepojoje, 2014-aisiais jis sezonui buvo išvykęs į Ufą (Rusija), kur atstovavo „Salavat Julajev“ klubo jaunių komandai, vėliau grįžo atgal.
Šiemet karjera M. Kaleinikovą nuvedė dar toliau – iki pat Pekino. Ir taip pat netikėtai trečią kartą grąžino į Latviją.
Į Pekiną nebenori
Tik jau pradėję rengtis sezonui, „KRS Junior“ žaidėjai sužinojo, kad artimiausius metus gyvens ne Kinijoje, kaip įsivaizdavo.
Kinai galbūt moka statyti rekordiniais tempais, bet yra ir kita medalio pusė.
Mieste-vaiduoklyje Kangbašyje iškilęs 30 tūkst. vietų stadionas įgriuvo dar nespėjus juo pasinaudoti. Broko neišvengė ir kiniškas ledo ritulio projektas.
Nors formaliai Pekinas dabar turi tris elitinėse lygose žaidžiančias komandas, priklausančias „Kunlun Red Star“ struktūrai, nė viena jų nereziduoja Kinijos sostinėje.
KHL varžybas priima Šanchajus, Aukščiausioje Rusijos lygoje (VHL) žaidžianti dublerių komanda įsikūrusi Harbine, o jaunimas dislokuotas... Rygoje.
Dėl nesutvarkytos bazės Pekine „KRS Junior“ Baltijos jūros pakrantėje rungtyniaus mažiausiai vieną sezoną.
„Labai nustebau, kai sužinojau, kad iš Latvijos niekur nereikės kraustytis. Buvo trys variantai, kur įkurdinti komandą: Sankt Peterburgas, Maskva ir Ryga. Kadangi ir komandos vadovas, ir generalinis vadybininkas – latviai, taip ir pasirinko. Aš, žinoma, nebuvau prieš“, – šypsojosi M. Kaleinikovas.
Dėl tokio įvykių posūkio ledo ritulininkas džiaugiasi dvigubai, mat vienintelė viešnagė Pekine jam paliko slogų įspūdį.
Prieš sezono startą ekipa dvi savaites stovyklavo antrame pagal dydį pasaulio mieste, turinčiame per 21 mln. gyventojų.
„Pirmas įspūdis buvo nekoks, nelabai norėtųsi grįžti. Gyvenome labai blogomis sąlygomis, miesto pakraštyje. Ir valgyti duodavo makaronų su mėsa, kuri kvepėjo nekaip... Be to, iš pradžių labai vargino smogas ir kaitra, buvo sunku kvėpuoti. Ir visiškai nebuvo saulės. Svajojau kuo greičiau grįžti į Europą“, – neslėpė M. Kaleinikovas.
Ruošia jaunimą ir spausdina pasus
Kartu su lietuviu, „KRS Junior“ komandą sudaro latvis, estas, baltarusis, čekas, du kanadiečiai, trys suomiai, aštuoni rusai ir dešimt kinų.
Iš pastarųjų daug minučių ant ledo MHL pirmenybėse gauna tik keli – kiti dar neatitinka varžybų lygio.
KHL vadovybė, kurią sudaro tokie įtakingi Rusijos politinio elito veikėjai ir oligarchai kaip Genadijus Timčenka, Dmitrijus Černyšenka ar Arkadijus Rotenbergas, nuolat orientuojasi į užsienio rinkas, siekdama įtvirtinti ir išplėsti tarptautinį lygos statusą.
Ledo ritulys yra vienas Rusijos minkštosios galios įrankių, tad KHL sunkiai įsivaizduojamas be politinio palaikymo.
Pavyzdžiui, tokio nesulaukė Vilniuje 2010 metais kurti KHL klubą ruošęsis verslininkas iš Maskvos Antonas Treušnikovas, kurio platūs užmojai Lietuvoje buvo pasitikti šaltai. Tuo labiau, kad ir pats idėjos agitatorius žodžių neparėmė darbais – jo valdytas Vilniaus „Vėtros“ futbolo klubas tais pačiais metais išleido paskutinį kvapą, palikęs ilgą skolų uodegą už nosies vedžiotiems žaidėjams ir treneriams.
Pekine bendradarbiavimas su Rusija vertinamas kitaip. Be to, kinai turi vieną pragmatišką argumentą, dėl kurio jiems staiga prireikė elitinio ledo ritulio klubo.
„Treneris yra sakęs, kad kinus ruošia olimpiadai. Manau, ir visas klubas dėl to jiems reikalingas“, – sakė M. Kaleinikovas.
2022 metais Pekinas taps pirmuoju miestu, surengusiu tiek vasaros (2008-aisiais), tiek žiemos olimpines žaidynes. Šeimininkai galės deleguoti savo atstovus į visas sporto šakas, tad susirūpino, kaip neprisidaryti gėdos ledo ritulio aikštėje.
Mat Kinijos ledo ritulys neturi nei tradicijų, nei pasiekimų: kinų nacionalinė vyrų rinktinė tik šio amžiaus pradžioje trumpai rungtyniavo pasaulio čempionato pirmame divizione, o šiemet tarp visų komandų užėmė 35-ą vietą. Palyginimui, lietuviai finišavo dešimtimi pozicijų aukščiau.
Tad kinai nemažai vilčių sieja su dabartiniais M. Kaleinikovo bendraklubiais. Tiesa, yra numatytas ir atsarginis variantas, įprastas turtingoms šalims.
Pagrindinėje „Kunlun Red Star“ komandoje šiame sezone nėra nė vieno kino, užtat žaidžia keturi Kinijos piliečiai – pilietybes gavę kanadiečiai ir amerikietis.
Internacionalas su trimis kalbomis
M. Kaleinikovui niekas kiniško paso dar nesiūlė.
Pats žaidėjas neslepia svajojantis pasekti šiemet KHL duris pravėrusių Manto Armalio ir Nerijaus Ališausko pėdomis bei patekti į pagrindinę klubo komandą, bet supranta, koks ilgas kelias jo laukia.
„Dėl kito sezono dar niekas neaišku: klausiau mūsų komandos vadovo, bet jis kol kas nieko nesako. Norėčiau likti šiame klube – sistema tikrai nebloga. Nors klubas – Kinijos, visos jo komandos žaidžia Rusijos lygose, kurios yra vienos stipriausių. O kaip ten bus, kas žino.
Mano amžiaus žaidėjų kitais metais MHL pirmenybėms komanda galės registruoti penkis. Kitas žingsnis būtų VHL, tuomet – KHL. Bet norint nueiti visą kelią, reikia labai daug juodo darbo“, – svarstė M. Kaleinikovas.
Puolėjas puikiai žino ir tai, kokia konkurencija jo laukia. Ir su kokia tenka susidurti jau dabar – apie tai nuolat primena vyriausias ekipos treneris iš Rusijos Aleksandras Barkovas.
„Prieš sezoną komandos peržiūroje dalyvavo 45 žaidėjai. Dabar taip pat vis naujų veidų atvažiuoja. Treneris mėgsta mus raginti sakydamas, kad gauna daug skambučių, prašymų priimti į komandą, todėl neturėtume užsnūsti“, – pasakojo Lietuvos jaunimo rinktinės žaidėjas.
O dabartiniu savo žaidimu jis nėra patenkintas – puolėjas norėtų pakilti aukštyn rezultatyviausių komandos ledo ritulininkų sąraše, kuriame rikiuojasi penktas.
Per 40 rungtynių šiame sezone jis pelnė 13 įvarčių ir atliko 5 rezultatyvius perdavimus.
Užtat naujai suburtai komandai sekasi visai neblogai – „KRS Junior“ Vakarų konferencijoje užima devintą vietą, mindama atkrintamųjų varžybų slenkstį.
Itin margam kolektyvui, kurio treniruotėse skamba trys kalbos – rusų, anglų ir kinų, prireikė laiko susistyguoti.
„Yra pora žaidėjų, kurie galvoja tik apie save. Bent jau toks įspūdis man susidaro. Kiti žaidžia komandai, palaiko vienas kitą.
Pirmus kelis mėnesius buvo kitaip: per treniruotę net įvyko susistumdymas tarp kino ir vieno europiečių. Bet paskui, kai per rungtynes kilo muštynės, kinai jau bėgo to žaidėjo ginti. Kažkaip su jais susikalbame – gal ir nesuprantame, ką vieni kitiems sakome, bet bent pajuokaujame“, – šypsojosi M. Kaleinikovas.
Kol kas kaunasi ne dėl išlikimo, o dėl medalių
Pastarąją savaitę jokių komunikacijos problemų kaunietis nebepatiria. Blede (Slovėnija) jis gali prisiminti lietuvių kalbą, kurią pasitelkti žaidžiant užsienyje tenka labai retai.
Pasaulio jaunimo čempionato pirmo diviziono B grupės turnyre M. Kaleinikovas yra vienas svarbiausių Lietuvos rinktinės žaidėjų. Per du turus puolėjas pelnė du iš keturių komandos įvarčių.
Tik pergalių jie kol kas neatnešė – po šešerių metų į pirmą divizioną grįžę lietuviai nusileido norvegams (1:4) ir slovėnams (3:4).
„Jeigu atvirai, tokiame lygyje mes dar nelabai tvirtai jaučiamės. Trūksta greičio, taip pat ir priimant sprendimus. Mes laimėti galime tik tuomet, jei bus disciplina. Disciplina visur: aikštėje, rūbinėje, valgykloje, viešbučio kambariuose“, – įsitikinęs M. Kaleinikovas.
Antradienį Mindaugo Kiero auklėtiniai žais bene svarbiausias rungtynes – nuo 21 val. Lietuvos laiku jie kausis su taškų taip pat neturinčia Italija, dėl prastesnio įmuštų ir praleistų įvarčių santykio besirikiuojančia laipteliu žemiau – paskutinėje šeštoje vietoje.
Italai kartu su ukrainiečiais dabar yra tiesioginiai lietuvių konkurentai kovoje dėl išlikimo pirmame divizione. Bet M. Kaleinikovui apie tai bent jau kol kas geriau neužsiminti.
„Koks dar išlikimas. Kas žino, gal mes laimėsime likusias trejas rungtynes, gal bus ir medaliai“, – kovingumą, kurio bet kokiu atveju reikės visiems lietuviams, demonstravo puolėjas.
