Atsižvelgiant į tai, kad Rusijoje žiemos sportas yra toks svarbus, draudimas privertė rinktis tarp eilinių piliečių noro džiaugtis pergales skinančių čiuožėjų, biatlonininkų ir ledo ritulininkų laimėjimais ir raginimų boikotuoti žaidynes, siekiant parodyti, kad olimpinės žaidynės be Rusijos – ne žaidynės.
Sprendimas šiek tiek priminė ir praeities laikus, kai olimpinės žaidynės tapdavo Šaltojo karo kovų tęsiniu. Tada konfliktus tikrai lemdavo ideologija, o ne dopingo vartojimas.
Keletas aukšto rango Rusijos politikų ir sporto pareigūnų pareikalavo, kad Rusija apskritai ignoruotų žiemos olimpines žaidynes Pietų Korėjoje, o kiti svarstė, kad sprendimą turėtų priimti kiekvienas sportininkas atskirai. TOK savo sprendimu sportininkams paliko galimybę varžytis individualiai, su olimpine vėliava.
„Dabar iškyla klausimas, ar verta dalyvauti tokiomis sąlygomis, – svarstė radijo stoties „Echo Moskvy“ sporto komentatorius Aleksejus Durnovo. – Kai kas mano, kad tai būtų pažeminimas, o kiti tvirtina, kad turėtume leisti sportininkams išnaudoti galimybę varžytis.“
Šveicarijoje Rusijos olimpinio komiteto pirmininkas Aleksandras Žukovas atsiprašė už antidopingo taisyklių pažeidimus savo šalyje, nors Rusijos pareigūnai atkakliai neigia, kad problema buvo sisteminė arba sankcionuota valdžios. Paties A. Žukovo įgaliojimai buvo suspenduoti.
Manoma, kad Rusija pateiks apeliaciją.
Visoje šioje istorijoje yra ir politinis aspektas, ypač atsižvelgiant į tai, kad žaidynių metu bus įsibėgėjusi V. Putino perrinkimo kampanija.
Kai kurie analitikai spėja, kad tai neturės jokios įtakos V. Putino populiarumui ar net sustiprins jo pozicijas, nes Rusijos prezidentas savo dabartinį populiarumą užsitikrino teigdamas, kad jis parklupusią Rusiją pastatė ant kojų ir taip nutraukė tariamus pažeminimus, kuriais Vakarai esą užliejo tai, kas liko po Sovietų Sąjungos.
Kiti politikos analitikai svarsto, ar vis gausėjantys su Rusija susiję skandalai neturės platesnių pasekmių. Pavyzdžiui, iškilo grėsmė, kad Jungtinės Valstijos dėl įsikišimo į JAV rinkimus įves naujas sankcijas; be to, vyksta tyrimas dėl D. Trumpo kampanijos ryšių su Maskva, o Nyderlanduose tiriama, kas kaltas dėl Malaizijos oro linijų lėktuvo katastrofos virš Ukrainos 2014 m.
„Tiesiog Kremliaus santykiuose su Europa ir JAV yra per daug neaiškių istorijų, – sako politikos analitikas ir dažnas Kremliaus kritikas Aleksandras Morozovas, darydamas prielaidą, kad visuomenė ims mažiau pasitikėti Kremliumi ir kad Rusijos tarptautinė reputacija dar labiau nukentės. – Be to, Kremlius nenori nei tirti šių skandalų, nei apie tyrimų rezultatus paskelbti Rusijos visuomenei ar tarptautinei bendruomenei.“
Rusijos valdžios pareigūnai ir sporto pasaulio atstovai yra linkę teigti, kad šią problemą lėmė ne sportininkų nusižengimai, o dabartinė įtampa Vakarų ir Rusijos santykiuose dėl tokių klausimų kaip įsikišimas į JAV rinkimus.
„Mes suprantame, kodėl tai įvyko; tai yra politinių nesutarimų atbalsis“, – teigė Rusijos parlamento sporto komiteto narys ir Rusijos akmenslydžio federacijos pirmininkas Dmitrijus Syčiovas.
Spalio mėnesį paklaustas apie galimus TOK veiksmus, V. Putinas padarė prielaidą, kad tai yra JAV sąmokslas ir užsiminė apie boikotą, jei Rusijos komandai sportininkams bus uždrausta dalyvauti arba jei bus nuspręsta, kad sportininkai galės varžytis tik po neutralia vėliava. „Bet kuriuo atveju tai mūsų šalies pažeminimas“, – teigė Rusijos prezidentas.
Devyniolika Rusijos sportininkų praėjusią vasarą Londono pasaulio čempionate jau dalyvavo kaip nepriklausomi sportininkai, tačiau olimpiada yra kas kita – tai yra pasaulinio masto sporto ir politikos įvykis.
Lygiai kaip Sovietų Sąjunga, V. Putinas siekė, kad olimpiada padėtų pagerinti Rusijos tarptautinę reputaciją ir jo paties politinę padėtį. Prieš 2014 m. žiemos olimpines žaidynes Sočyje jo populiarumas buvo pradėjęs palaipsniui smukti.
Tose žaidynėse Rusijos atletai pasirodė puikiai ir laimėjo 33 medalius, įskaitant 13 aukso medalių. Po mėnesio V. Putinas aneksavo Krymą, jo reitingai pašoko iki 86 proc. ir beveik nesumažėjo iki šiol.
TOK dabar atgaline tvarka dėl dopingo vartojimo nubaudė 25 Sočio žaidynėse dalyvavusių Rusijos sportininkų ir iš jų atėmė 11 medalių. Tyrimas tebevyksta.
Rusija ir toliau neigia daugelį kaltinimų, kuriuos pateikė 2015 m. pabaigoje į Jungtines Valstijas pabėgęs buvęs Rusijos antidopingo agentūros vadovas Grigorijus Rodčenkovas, ir jį patį apkaltino dėl šalies sporto problemų, susijusių su dopingu.
Buvęs Rusijos sporto ministras Vitalijus Mutko, iš kurio Tarptautinis olimpinis komitetas visam gyvenimui atėmė teisę dalyvauti tarptautiniame olimpiniame judėjime, taip pat kaltina G. Rodčenkovą.
Prieš tai, kai buvo paskelbtas TOK verdiktas V. Mutko, kurį V. Putinas kilus skandalui paaukštino ir paskyrė šalies ministro pirmininko pavaduotoju, teigė, kad sportininkų gyvenimas neapsiriboja olimpinėmis žaidynėmis.
„Tai juk ne pasaulio pabaiga! – teigė jis per interviu laikraščiui „Novaya Gazeta“. – Visi turi suprasti, kad sporto pasaulis – tai ne tik olimpinės žaidynės.“
