L. Asadauskaitės-Zadneprovskienės ir jos trenerio Jevgenijaus Kliosovo keliai buvo išsiskyrę po Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių. Pagrindiniu olimpinės čempionės treneriu tada tapo jos vyras, dvejų olimpinių žaidynių prizininkas Andrejus Zadneprovskis.
„Sulaukiau 70 metų, pagalvojau, kad tegul dirba jaunimas, o man laikas jam užleisti vietą. Pakalbėjau su Laura, ji pasakė, jog viskas gerai. Savo mokinei, kurią ugdžiau nuo pirmųjų jos metų penkiakovėje, palinkėjau sėkmės, ir Lietuvos olimpinio sporto centro direktoriui Linui Tubeliui parašiau pareiškimą išeiti iš darbo.
Buvo sunku susitaikyti su mintimi, kad jau nesu treneris, nes šį darbą dirbau nuo 1971-ųjų Nusiraminimo bandžiau ieškoti Lazdynų plaukimo baseine, kur stengiausi plaukioti kiekvieną dieną. Mano širdis nebuvo rami, per daug metų atidaviau šiuolaikinei penkiakovei, kad taip staiga viską užbraukčiau", – pasitraukęs iš trenerio darbo kalbėjo J.Kliosovas.
Pernai lapkritį J. Kliosovas sakė, kad tada Zadneprovskiai jam siūlė tapti vienu fechavimo trenerių ir dirbti kartu su kitu specialistu. Tačiau tąsyk jis atsisakė, nes nepanoro dalytis atsakomybe su kitais, norėjo ją prisiimti pats.
– Šiemet vėl sulaukėte Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos generalinio sekretoriaus Viačeslavo Kalinino ir Lauros vyro Andrejaus Zadneprovskio skambučio, kviečiančio sugrįžti. Ar nenustebote?
– Stebėjau Pasaulio taurės finalo varžybas Vilniuje ir išgyvenau dėl prasto Lauros fechtavimosi. Sportininkė ir pati man paskambino, paklausė, ką daryti. Sambino ir Andrejus, kvietė sugrįžti. Ilgai galvojau, ką daryti, kol galų gale priėmiau sprendimą, jog Laurai reikia padėti ir ją tobulinti fechtavimo takelyje.
Liepos 13-ąją vėl pradėjau dirbti treneriu Lietuvos olimpiniame sporto centre. Kartu su A. Zadneprovskiu rengėme sportininkę pasaulio čempionatui Kaire. Buvau išvykęs į treniruočių stovyklą Minske. Tačiau planetos čempionatas Laurai nebuvo sėkmingas, nepasisekė jojimo rungtyje, sportininkė liko 11-a. Tai ne ta vieta, kurios ji nusipelno.
– Kodėl Laurą tobulinate būtent fechtavime? Ar jums ši rungtis, kai pats aktyviai sportavote, geriausiai sekėsi?
– Gerus fechtavimo įgūdžius man perteikė treneris Anastazas Špokas. Fechtavime tikrai nesu naujokas, sukaupiau nemažai patyrimo.
– Kokia nuotaika sugrįžote į trenerių gretas?
– Nuotaika gera. Pasakiau: jeigu dirbti – tai tik iš širdies. Mano tikslas vienas – darbuotis iki 2020 m. Tokijo olimpinių žaidynių. Su Laura dirbame kiekvieną dieną. Tiesa, ji dabar kurį laiką su šeima atostogavo Egipte, bet jau šį sekmadienį grįžta ir pirmadienį vėl kibsime į darbą.
– Ar žiemą olimpinė čempionė žada dalyvauti varžybose?
– Kol kas sunku pasakyti. Nemaža problema – baseinas, nes nėra kur plaukti. Gal net reikės galvoti apie treniruočių stovyklas Minske, Kaune ar dar kur nors.
– Ką galite pasakyti apie kitas Lietuvos penkiakovininkes. Ar Laurai auga gera pamaina?
– Kol kas Laura yra ryški Lietuvos penkiakovininkių lyderė. Tačiau jau tai, kad per Pekino, Londono ir Rio de Žaneiro olimpines žaidynes Lietuvai atstovavo po dvi penkiakovininkes (Pekine Laurai kompaniją sudarė Donata Rimšaitė, Londone – Gintarė Venčkauskaitė, Rio de Žaneire – Ieva Serapinaitė. - Aut.), rodo, kokios pajėgios yra Lietuvos penkiakovininkės.
– Tačiau Justinui Kinderiui pamainos nesimato. Kas atsitiko su vyrais?
– Sunku pasakyti, su jais nedirbu. Lietuvoje penkiakovininkų vyrų labai sumažėjo, nėra konkurencijos.
