Daugiausiai dopingo bylų praėjusiais metais pradėti teko Tarptautinei lengvosios atletikos federacijai (IAAF) – net 373 lengvaatlečių mėginiuose rasta draudžiamų medžiagų.
Bet IAAF buvo ir viena plačiausiai prieš dopingą užsimojusių federacijų – olimpiniais 2016-aisiais lengvosios atletikos atstovams atlikta daugiau nei 31 tūkst. testų. Teigiami buvo 1,2 procento.
Kone penkiskart dažniau dopingo kontrolieriams įkliūdavo beisbolininkai.
Tai aiškėja iš WADA pateiktos 2016 metų ataskaitos.
Po pertraukos į olimpinę programą 2020-aisiais Tokijuje sugrįšiantis beisbolas (jo statistika skaičiuota kartu su giminingu softbolu) išsiskiria didžiausiu teigiamų testų santykiu.
Iš per metus paimtų 1180 mėginių dopingo rasta 64-iuose – tai sudaro 5,3 proc.
Dopingo problema beisbole įsisenėjusi – stipriausia pasaulyje Šiaurės Amerikos lyga (MLB) rimčiau kovoti su steroidų vartojimu pradėjo tik 2004 metais. Praėjusiame dešimtmetyje ne viena buvusi žvaigždė prisipažino sukčiavusi, o Jose Canseco savo memuaruose tvirtino, kad steroidus vartojo 80 proc. lygos žaidėjų.
Praėjusiais metais devyni MLB atstovai buvo diskvalifikuoti nuo 50 rungtynių iki „gyvos galvos“, šiemet – dar du.
Teigiamų testų santykiu beisbolas dvigubai lenkia kitas labiausiai susitepusias olimpines sporto šakas. Remiantis WADA duomenimis, antroje vietoje pernai atsidūrė imtynės (2,7 proc.), trečias – boksas (2 proc.), ketvirta – sunkioji atletika (1,9 proc.), penktas – baidarių ir kanojų irklavimas (1,7 proc.).
„Nuodėmingiausiųjų“ dešimtuko priešangyje liko krepšinis, plaukimas ir šiuolaikinė penkiakovė, kurie pagal teigiamų testų procentą (1) dalinasi 11-13 vietomis.
WADA statistikoje užfiksuoti visi akredituotose laboratorijose tirti mėginiai, nepriklausomai nuo to, kaip baigėsi oficialios bylos aptikus draudžiamų medžiagų pėdsakų.
