Nors žmonės mane labiau pažįsta kaip krepšinio komentatorių, sezono metu didžiausią intrigą man visada kelia sporto karalius futbolas. Anglijos „Premier League“ yra tai, kuo aš gyvenu ir ką komentuoju kiekvieną savaitę „Viasat Sport Baltic“ kanalo eteryje. Visi futbolo mėgėjai supranta, kad po 7 turų čempionate, toli siekiančias išvadas daryti dar ankstoka, bet aš pabandysiu aptarti kelis, kol kas mane labiausiai dominančius aspektus.
Du Mančesteriai
Niekada neslepiu, kad jaučiu didelę simpatiją „Manchester City“ komandai ir nelabai mėgstu „Manchester United“. Tačiau kaip ir komentatoriaus kėdėje, taip ir čia, pasistengsiu būti objektyvus. Kol kas lygoje neabejotinai geriausią formą demonstruoja abu Mančesteriai – raudonas ir žydras. Abi komandos turi po 19 taškų ir nė karto nepralaimėjo, tačiau pažymėtina tai, kad „Manchester United“ dar nežaidė su nė viena komanda iš pirmojo turnyro lentelės dešimtuko, o „Man City“ 5:0 nugalėjo „Liverpool“ bei svečiuose palaužė čempionų Londono „Chelsea“ pasipriešinimą.
Esminės figūros šiose komandose – treneriai. Jose Mourinho ir Pepas Guardiola reprezentuoja dvi labai skirtingas filosofijas ir ideologijas. Iš esmės, tai yra tarsi analogas dešiniai ir kairei politikoje. Guardiola – perfekcionistas, siekiantis dominavimo prieš bet kurį varžovą. Guardiolai svarbu ne tik pasiekti pergalę, bet padaryti tai žaidžiant gražų futbolą.
Raudonojoje stovintis portugalas – pragmatiškesnis. Mourinho, esant reikalui, gali savo komandą paruošti sužaisti dėl reikalingo rezultato nepaisydamas estetikos ir žaidimo grožio. Puikiausias pavyzdys – praėjusį sezoną aukotos „Premier League“ rungtynės vardan sėkmės Europos lygos turnyre. Mourinho garsėja ir savo charizma.
Jei Guardiola dažniausiai išlieka santūrus, tai „Manchester United“ treneris nevengia aštrių pasisakymų, sparnuotų frazių, psichologinių žaidimų ir kritikos teisėjų atžvilgiu. Beveik nebūna sezono, kai Mourinho neliktų suspenduotas bent vienerioms rungtynėms dėl aštraus liežuvio. Tačiau portugalas yra puikus psichologas ir jis visada stos ginti savo žaidėjų.
Šių dviejų trenerių tarpusavio susitikimai keldavo didžiulį ažiotažą Ispanijoje, kai Guardiola treniravo „Barcelona“, o Mourinho – Madrido „Real“. Tuomet skirtingose barikadų pusėsė stovėdavę treneriai apsisvaidydavo žaibais ir spaudos konferencijose. Dar prieš tai buvo įsimintiniausias Mourinho triumfas prieš Pepą. Portugalo vedamas Milano „Inter“ UEFA Čempionų lygos pusfinalyje eliminavo „Barca“.
Iš viso tarpusavyje šie strategai susitiko 19 kartų. Mourinho laimėjo 4 mačus, Guardiola – 8, o 7 susitikimai baigėsi lygiosiomis. Praėjusiame sezone „Premier League“ „Man City“ laimėjo išvykoje, o namuose su „Raudonaisiais Velniais“ sužaidė lygiosiomis. Savo ruožtu „Man Utd“ principinį varžovą nugalėjo Lygos taurės rungtynėse.
Iš tiesų, sezono pradžioje labai malonu stebėti abiejų komandų žaidimą. „Manchester United“ įsigijus Nemanją Matičių komanda tapo sunkiai pažeidžiama aikštės viduryje. Dabar nesunku suprasti, kodėl serbo taip norėjo Mourinho. Priekyje nuostabiai veikia Henriko Mkhitaryiano, Marcuso Rashfordo, Juano Matos bei klasikinio puolėjo Romelu Lukaku mechanizmas. O nuo suolo kylantis Anthony Martialis jau spėjo užsitarnauti super keitimo etiketę.
„Man Utd“ demonstruoja vadovėlines kontratakas ir perėjimus iš gynybos į ataką. Jokių labai ryškių silpnų vietų neturinti komanda per 7 turus pelnė 21 įvartį, o praleido tik 2, per vieninteles nelaimėtas rungtynes su „Stoke City“.
„Man City“ panašu, kad išmoko praėjusio sezono pamokas. Dėl lengvai pažeidžiamos gynybos kritikuota komanda atrodo gerokai brandžiau. Guardiola iš pagrindų atšviežino komandos krašto gynėjų korpusą. Tai buvo neišvengiama ir kol kas akivaizdu, jog bent jau Kyle‘o Walkerio įsigijimas už labai didelius pinigus atsiperka. Apmaudu, dėl kito naujoko, kairiojo krašto gynėjo Benjamino Mendy sunkios traumos, tačiau šiai pozicijai strategas sėkmingai perkvalifikuoja Fabianą Delphą.
Lyg šiol vidurio saugu žaidęs anglas parodė, kad gali užkišti spragą nuostabiai pasirodydamas mače su „Chelsea“. Pavyko išspręsti ir vartininko problemą. Neužtikrintai vartus gynusį čilietį Claudio Bravo pakeitė jaunas, savimi labai pasitikinas brazilas Edersonas. Vidurio gynėjai Johnas Stonesas, Nicolas Otamendi šiemet atrodo daug geriau suprantantys, ko iš jų reikalauja treneris, o traumų rekordus mušantis Vincentas Kompany sezoną pasitiko neblogos kondicijos, nors dabar vėl trumpam iškrito iš rikiuotės. Viso to rezultatas – kol kas tik 2 praleisti įvarčiai.
Žydrieji patys jau pelnė 22 įvarčius. Šią mašiną į priekį veda sunkiai sugaudomi jaunuoliai Leroy‘us Sane, Raheemas Sterlingas, Gabrielis Jesusas ir patyręs vilkas Sergio Aguero. O paradui diriguoja tobulai aikštę matantys Kevinas De Bruyne su Davidu Silva.
Pirmojo šio sezono Mančesterio derbio teks palaukti iki gruodžio 9 dienos, bet jau šį savaitgalį „Manchester United“ laukia pirmasis rimtas patikrinimas. Mačas išvykoje su kitu principiniu varžovu – „Liverpool“. Kol kas visi ekspertai vieningai įsitikinę, jog šis sezonas bus dviejų, Pepo ir Jose, žirgų lenktynės. Nepritarti sunku, matant, kad komandos yra gerai subalansuotos ir abu treneriai antrajame sezone suteikia komandai naują veidą. Tikėtina, jog po ilgesnės pertraukos Anglijos klubai skambiau sudrebins ir UEFA Čempionų lygos turnyrą, kurį pradėjo labai sėkmingai.
Be komandų lenktynių lentelėje, Anglijoje visada didelė intriga stebėti ir kovą dėl rezultatyviausio žaidėjo titulo. Nors šis apdovanijomas tėra simbolinis, praėjusio sezono pabaigoje iš paskutiniųjų jo siekęs Harry Kane‘as įrodė, kad futbolininkams jis svarbus. Pagrindiniai įtariamieji yra keturi: minėtasis Londono „Tottenham Hotspur“ lyderis Kane‘as, „Manchester United“ naujokas Romelu Lukaku, „Manchester City“ klubo rezultatyviausiu visų laikų žaidėju netrukus tapsiantis argentinietis Sergio Aguero bei „Chelsea“ naujokas Alvaro Morata. Pastarojo šansai sumenko po neseniai patirtos traumos, o Aguero pozicijos susilpnėjo po labai nesėkmingo pasivažinėjimo taksi automobiliu Amsterdame, kuris baigėsi šonkaulių lūžiais.
Keli žaidėjai galintys įsimaišyti į šią konkurenciją: vis labiau žibantis „Manchester City“ jaunasis brazilas Gabrielis Jesusas ir Londono „Arsenal“ klube greitai apsipratęs prancūzas Alexandre‘as Lacazatte‘as. Vis tik, Gabrieliui dar trūksta stabilumo, o iš „Arsenal“ puolėjo lyderio vaidmenį gali perimti gerą sportinę formą po truputį atgaunanti komandos žvaigždė Alexis Sanchezas.
Jei reikėtų statyti pinigus, rinkčiausi Kane‘ą. Į Lietuvos rinktinės vartus kamuolį siuntęs puolėjas savo komandoje yra tiesiog nekeičiamas. Rimčiausias konkurentas jam – Lukaku. Bet „Manchester United“ komanda nėra nuo jo priklausoma taip, kaip „Tottenham“ nuo Kane‘o. Be to, sugrįžus Zlatanui Ibrahimovičiui belgui atsiras ir didesnė konkurencija dėl vietos aikštėje. Rotaciją mėgstantis Mourinho gali šiek tiek apkarpyti Lukaku minutes sezonui įsibegėjus.
Kas iškris?
Dažnai net didesnę intrigą nei kova dėl titulo Anglijoje atneša kova dėl išlikimo. Klubai gauna milžiniškus pinigus iš televizijos transliacijų „Premier League“, todėl baisiausias košmaras yra iškristi iš aukščiausio diviziono. Po septynių turų jau ryškėja komandos, kurioms tai gresia labiausiai.
Londono „Crystal Palace“ pirmieji pakeitė trenerį, o komandos sezono startas dar niekada istorijoje nebuvo toks košmariškas. Per septynerias rungtynes „Crystal Palace“ komanda pelnė 0 įvarčių, surinko 0 taškų ir po truputį tampa savo pačių fanų pajuokos objektu. Minimaliai pateisinant dabar jau Roy Hodgsono treniruojamą komandą, jai atiteko žvėriškas tvarkaraštis. Ereliais vadinama ekipa jau žaidė su abiem Mančesterio klubais išvykoje, taip pat svečiuose susitiko su „Liverpool“, o artimiausiame ture priims čempionus „Chelsea“.
Kita komanda, kurią išskirčiau kaip realią kandidatę kristi žemyn, yra „Swansea City“. Gulbės ir praėjusį sezoną išsigelbėjo tik paskutiniuose turuose, o prieš šį pardavė savo buvusius lyderius Gylfį Sigurdssoną bei Fernando Llorentę. Kol kas neatrodo, kad pavyko surasti jiems lygiavertes pamainas ir „Swansea City“ savo sąskaitoje turi vos vieną pergalę prieš tą patį visų skriaudžiamą „Crystal Palace“.
Nors ir neturiu trečios ryškios kandidatės apleisti „Premier League“, esu įsitikinęs, kad kol kas turnyro lentelės apačioje esantys „Leicester City“, Liverpulio „Everton“ bei Londono „West Ham“ klubai ims kilti aukštyn. Prognozuoju, kad apačioje kausis „Bournemouth“, „Brighton“ ir „Huddersfield“ klubai.
Didžiausiu sezono atradimu po truputį tampa Seano Dyche‘o treniruojama „Burnley“ komanda. Pagal sudėtį ir biudžetą atrodo, kad „Burnley“ negalėtų siekti aukštesnių tikslų nei tiesiog išlikimas, tačiau sezono startas yra fantastiškas. Šiuo metu nedideliam Bernlio miestui atstovaujantis klubas užima 6 vietą su 12 taškų.
Įdomiausia tai, jog per visą praėjusį sezoną „Burnley“ žaidžiant išvykose surinko vos 7 taškus. O šiemet per 7 turus jau surinko 8. Ir padarė tai prieš vienas stipriausių lygos komandų. Jau pirmajame ture ant menčių buvo paguldyti „Chelsea“ futbolininkai, vėliau Dyche‘o auklėtiniai sužaidė lygiosiomis su „Tottenham“ ir „Liverpool“ bei nugalėjo „Everton“.
„Burnley“ fenomenas žavus, nes Bernlyje gyvena vos 73 tūkstančiai gyventojų. Tai – pats mažiausias miestas turintis klubą „Premier League“. Nepaisant to, per namų mačus 21 tūkstantį žiūrovų talpinantis „Turf Moor“ stadionas būna pilnutėlis.
