Paauglystėje turėjau svajonę būti futbolininku. Ji dužo užpuolus traumoms. Tačiau nuo futbolo nenutolau ir dabar esu vienas iš devynių Lietuvos teisėjų, turinčių FIFA kategoriją. Kaip futbolininkas niekada negavau šanso išbėgti ant vejos didžiausiuose stadionuose, tačiau tokią laimę man suteikė teisėjavimas.
Yra rungtynės ir akistatos su geriausiais pasaulio futbolininkais bei treneriais, kurie atmintyje įstringa visam gyvenimui. Rungtynės, kurios rašo naujus Lietuvos futbolo istorijos puslapius.
G. Mažeikos teisėjų brigadai, kurią sudaro jis pats, aš, Vytenis Kazlauskas, Vytautas Šimkus, Donatas Rumšas ir Robertas Valikonis, istorine diena tapo kovo 16-oji.
Tą dieną, stebint 70 tūkstančių žiūrovų, mes žengėme ant vejos Mančesterio stadione ir teisėjavome Europos lygos atsakomosioms aštuntfinalio rungtynėms tarp „Manchester United“ ir „Rostov“ klubo iš Rusijos.
Teisėjauti Europos lygos aštuntfinalio mače iki tol nebuvo tekę nė vienam Lietuvo teisėjui. Visiems tai buvo iššūkis, tuo pačiu ir man, nes į akistatą stojau su pačiu J. Mourinho.
Pasiekti tai, kad būtum kviečiamas teisėjauti į aukščiausio lygio futbolo varžybas, nėra lengva.
Ypač, kai esi iš Lietuvos. Su G. Mažeikos brigada užpernai teko teisėjauti Europos lygos šešiolktfinalyje, pernai – Čempionų lygos grupės mače tarp Lėverkuzeno „Bayern“ ir „Monaco“. Tiesa, tos rungtynės labai didelis reikšmės neturėjo, nes abi komandos jau buvo užsitikrinusios vietas kitame etape, tačiau vien tai, kad sužinojom, jog teks garbė dalyvauti ir išgirsti Čempionų lygos himną, buvo neįtikėtina. Tai – reikšmingas kasdienio darbo rezultatas.
Visai kita situacija – rungtynės Mančesteryje. Tai buvo atsakomasis mačas, pirmasis Rusijoje buvo sužaistos lygiosiomis. Svarba – neįtikėtina.
Apie tai, kad teisėjausime rungtynėse, mums pranešama maždaug 2-3 savaitės prieš mačą. Tiesa, neįsivaizduojame, kokios rungtynės tai bus. Teisėjų brigadai skiriama data (kelionės, rungtynių) ir turi užsirezervuoti tas dienas, bet būna, kad net nežinai, kokios lygos mačas tai bus. Kartais nurodoma, kad bus arba Čempionų lyga, arba Europos lyga. Kartais – viena iš šių lygų. Pagal datas gali bandyti atsekti, į kur esi paskirtas.
Likus savaitei iki mačo gauname lėktuvo bilietus. Vėlgi, konkrečiai nenurodoma, koks tai bus mačas, bet kai jau turi bilietus savo rankose, supranti ir kur važiuosi. Tai turi laikyti paslaptyje, negalima niekam prasitarti. Įsivaizduokite, oficialiai, net savo žmonai negaliu pasakyti.
Kai iki mačo lieka 48 valandos, paskelbiama oficiali informacija apie rungtynes ir kas joms teisėjaus. Kai sužinojome, kad vyksime į Mančesterį, galvojome: „Wow“.
Tokio lygio rungtynėms turi labai gerai pasiruošti. Iš tikrųjų, pasiruošęs turi būti visada, o Lietuvoje mes neturime tokių galimybių. Lietuvoje vasario-kovo mėnesiais dar net nebūna prasidėjęs sezonas, praktikos neturi, aplink visur sniegas. O tokiu metu mūsų teisėjų brigada turi pasijungti į aukščiausią lygį.
Ta mačą Vigo mieste suteisėjavome gerai ir gavome paskyrimą į Mančesterį. Dar vienas įvertinimas.
Prieš išvyką į Angliją, aš žinojau, kad būsiu vadinamasis „ketvirtas“ teisėjas. Tai reiškė, kad rungtynėse man teks tvarkytis su Mančesterio ekipos treneriu J. Mourinho. Tam turėjau pasiruošti. Ėmiau studijuoti „Manchester United“ mačus, stebėjau kaip treneris elgiasi per juos.
Žinojau, kad su juo lengva nebus. Matosi, kaip jis reaguoja į teisėjų sprendimus, į kitos komandos apeliacijas. Daug teisėjų sako, kad jis labai „karštas“ ir su juo lengva nebūna.
Analizavau ir mačiau, kad J. Mourinho labai mėgsta gestikuliuoti, aišku, mėgsta ir „pabendrauti“ su teisėjais. Aikštės teisėją jis dažniausiai palieka ramybėje, o apeliuoja į tą, kuris būna arčiausiai jo. Būsimame mače tai turėjau būti aš.
Išstudijavęs jo elgesį, dar prieš mačą nusprendžiau, kad kartais geriausia tiesiog nereaguoti į tai, ką kalba J. Mourinho. Buvau pastebėjęs, kad kai jis negauna atsako, apsiramina.
Žinojau, kad dirbti bus sunku ir kad laukia didelis iššūkis.
Pirmą kartą J. Mourinho pamatėme jau prieš įžengdami į aikštelę. Jis priėjo, visiems paspaudė rankas, palinkėjo gerų rungtynių.
Nėra, ko slėpti, kad prieš mačą jaučiau jaudulį. Taip būna prieš kiekvienas rungtynes. Bet nuoširdžiai galiu pasakyti, kai švilpukas paskelbia apie rungtynių pradžią, tu atsijungi nuo išorinio pasaulio.
Nemačiau ir negirdėjau tų 70-ties tūkstančių žiūrovų. Jie tiesiog pranyko. Viskas ką matai – aikštė ir tai, kas vyksta prie suoliuko. Galbūt po tam tikrų momentų, kai girdi švilpimą, pagalvoji: „Gal čia galėjo būti ir kitaip“. Bet apskritai, turi koncentruotis į savo tiesioginį darbą.
Tose rungtynėse J. Mourinho mane nustebino. Tikėjausi, kad bus blogiau, nes rungtynės buvo įtemptos. Bet didžiąją mačo dalį treneris buvo ramus. Atrodė, kad jis žinojo, jog komanda laimės, nors galiausia rungtynės baigėsi tik 1:0 Mančesterio naudai.
Aišku, buvo ir jo gestikuliacijų, ir replikų. Aš laikiausi savo taktikos – kartais užtekdavo žvilgsnio jį nuraminti.
Tačiau viena replika įsiminė. Buvo sušvilptos kelios baudos jų nenaudai ir priėjęs J. Mourinho pasakė: „Jūs lietuviai, jūs mėgstat rusus, aš žinau“. Nereagavau į tai, nes žinojau, kad neverta leistis į diskusijas.
„Manchester United“ tą mačą laimėjo, aišku, J. Mourinho buvo laimingas, padėkojo už rungtynes ir mums. Rungtynių inspektorius visos lietuvių brigados darbą taip pat įvertino teigiamai. Tai – puikus rezultatas, paklojantis pamatą ir tolesniems mūsų darbams.
Praėjusią savaitę vėl gavome galimybę teisėjauti Europos lygoje – grupės mače tarp „Marseille“ ir „Konyaspor“.
Visi teisėjai turi svajonių. Vieniems svajonės išsipildymas – teisėjavimas Čempionų lygoje, kitiems Europos lygoje.
Tokią svajonę turiu ir aš. Vieną dieną noriu teisėjauti Europos arba pasaulio čempionate. Jau yra tekę tai daryti atrankoje į Europos ir pasaulio čempionatą. Iš vienos pusės, ta svajonė atrodo tokia tolima, iš kitos – reikia dar labai daug dirbti ir tikėti, ir ką gali žinot, gal kurią dieną ir pasieksi.
Lietuva – maža šalis, o tokių šalių teisėjams yra sunkiau. Juk yra skirtumas, ar teisėjauji A lygoje ar „Premier League“.
G. Mažeika šiuo metu yra reitinguojamas pirmoje kategorijoje, o po truputį braunasi ir į elito kategoriją. Jei tai pavyktų padaryti, būtų didžiulis laimėjimas ne tik jam, bet ir visai mūsų komandai.
Svajonė yra. Reikia ja tikėti.
