Lietuva šiame atrankos cikle startavo sėkmingai – birželį vykusiose rungtynėse Telšiuose buvo nugalėta Farerų salų rinktinė 3:0. Visgi dabar lietuvių laukia kur kas rimtesnis išbandymas svečiuose – penkta pagal reitingą senojo žemyno komanda, su kuria rugsėjo 5 dieną (antradienį) bus žaidžiama Olborgo mieste.
Prie mūsų jaunimo rinktinės vairo nuo vasario stovintis C. Falchas LFF.lt svetainei papasakojo apie savo jausmus prieš sugrįžimą į tėvynę, planus svarbioms rungtynėms, o taip pat apžvelgė pirmą savo pusmetį Lietuvoje.
– Treneri, kokios jūsų nuotaikos prieš dar vieną rinktinės stovyklą?
– Galiu pasakyti, kad mano mintys yra visur. Nekantrauju sulaukti atvykstančių vaikinų, iš kurių didžioji dalis dirbo ir paskutinėse dvejose mūsų stovyklose kartu. Taip pat bus įdomu dirbti su naujokais, kurie turi gerų perspektyvų žengti žingsnį priekį. Manau, kad šiais metais mes patiesėme pirmuosius pagrindus tolimesniam mūsų darbui. Todėl šioje stovykloje norisi nušlifuoti pirmines idėjas bei įgyvendinti planus mačui su Danija.
– Kalbant apie į stovyklą pakviestus futbolininkus, ar yra nuostolių, dėl kurių jums teko keisti pirminius planus?
– Iš tiesų, šį kartą neturiu tokių problemų. Praeitą kartą mums trūko Domanto Šimkaus, bet dabar jis yra čia. Neturime žaidėjų, kurie pasakė, kad negali atvykti, neturime ir traumuotų futbolininkų. Tad šie žaidėjai sąraše yra tie, kuriuos ir norime matyti pasiruošime mačui su Danija. Šis žaidėjų sąrašas yra ne tik geriausias, kokį galime turėti, bet ir tas, kurio žaidėjai turi perspektyvų tapti geriausiais. Mes bandome išugdyti geriausius Lietuvos futbolininkus.
– Komandoje pirmą kartą bus 16-metis „Brighton“ akademijos auklėtinis Kipras Kažukolovas, Vilniaus „Žalgirio“ vartininkas Pijus Petkevičius ir Nacionalinės futbolo akademijos saugas Matas Vareika. Kodėl pasirinkote suteikti galimybę šiems žaidėjams?
– Noriu pasakyti, kad mes stebime visus jaunus futbolininkus ir bandome nepraleisti pro akis tai, kas yra svarbu. Svarbu yra ir mūsų jaunimo rinktinės, kuriose sužibėjo šie trys žaidėjai. Kipras rungtyniauja už savo akademijos komandą, o žaisdamas V. Granatkino ir Baltijos taurės turnyruose parodė, kad yra lyderis. Pijus jau debiutavo pagrindinėje „Žalgirio“ komandoje ir yra pagrindinis U-19 rinktinės vartininkas. Matas taip pat yra žaidėjas, kurį stebėjome ilgai ir jis gali žengti į naują lygį.
– Tai bus jau trečioji komandos stovykla kartu. Ką jaučiatės nuveikę per šį laiką ir kaip apibūdintumėte darbą su šia žaidėjų grupe?
– Kartu praleidome dvi savaites ir galiu pasakyti, kad to nėra gana, kad įskiepytum visas žaidimo idėjas ir jos idealiai veiktų. Žinoma, man norėtųsi daugiau laiko dirbti su vaikinais, tačiau aš buvau nustebęs, kaip žaidėjai greitai pavertė kai kurias mūsų idėjas į realų žaidimą aikštėje. Esame gerokai toliau pažengę, nei tikėjausi.
Tačiau mums prireiks viso atrankos ciklo, kad komanda mechaniškai pradėtų atlikti savo uždavinius aikštėje, jau nebesukdama galvos, kaip tai padaryti. Mačiau nemažai žaidėjų, kurie jau buvo rinktinėje ir naujokų, tad taip pat bandome išsiaiškinti, kokie futbolininkai atitinka reikalavimus, kad įgyvendintume savo planus.
– Ateinančios rungtynės su Danija turės papildomą atspalvį jums – būsite savo tėvynės varžovų pusėje. Ko gero, laukiate šio mačo labiau nei kitų?
– Dabar esu pasiruošimo rungtynėms nuotaikoje ir per daug negalvoju apie tai, kad tai bus Danija. Manau, kad tai yra oponentas, kuriam reikia kruopščiai pasiruošti. Nors ir turiu daugiau žinių apie danus, nei apie kitus varžovus. Tai yra kokybiška komanda, kuri užima penktą vietą (Europos U-21 rinktinių reitinge), tad negaliu leisti sau atsipalaiduoti. Žinoma, žaisime Olborgo stadione ir apie tai šiek tiek buvau pagalvojęs. Bus keista, kai stovėsiu šalia aikštės ir skambės danų himnas, o aš būsiu kitoje barikadų pusėje.
– Kaip apibūdintumėte Danijos rinktinės žaidimą. Ko reikia, kad pasiektume teigiamą rezultatą?
– Prieš tai kalbėjau apie tai, kad mūsų tikslas yra paversti mūsų žaidimą mechanišku, tai Danijos rinktinė tai jau sugebėjo padaryti. Šios komandos žaidėjai žino, kur perduoti kamuolį jo dar negavus. Ir tai nėra dėl to, jog jie turi gerų individualių futbolininkų, bet todėl, jog jie yra įsisavinę sistemą, pagal kurią žaidė ilgus metus. Tai yra įskiepyta pačiame futbolo švietime per visų jaunimo rinktinių lygius. Kalbant apie jų žaidimą - jie yra lankstūs taktiškai ir gali kardinaliai pakeisti savo stilių rungtynių metu. Danai puikiai žaidžia trumpais perdavimais ir yra universalūs. Vienoje situacijoje jie gali daryti kelis dalykus vienu metu ir taip išderinti varžovų žaidimą.
Stebėjau paskutines Danijos rungtynes ir įžvelgiau atitinkamus jų žaidimo elementus, kurie pastoviai kartojasi, todėl manau, jog komandai bandysime aiškiai pasakyti, kur reikės kreipti didžiausią dėmesį. Mes turime planą ir esu įsitikinęs, kad būsime gerai pasiruošę rungtynėms.
– Kaip skirsis šios rungtynės nuo dvikovos birželį Telšiuose, kai Lietuva sutriuškino Farerų salų rinktinę?
– Prieš rungtynes su Farerų salomis didelį dėmesį skyrėme savo pačių žaidimo šlifavimui, o ne varžovų analizei. Žinojome, kad prieš juos galime žaisti pirmu numeriu ir tai darėme. Tuo tarpu Danijoje mums tokios laisvės bus suteikta mažai. Žinau, kad jie mus atakuos nuo pirmos sekundės ir primes savo spaudimą, tad žaidėjams reikės žengti į aikštę pasitikintiems savimi. Per stovyklą mes sužinosime, kas psichologiškai tam yra geriausiai pasiruošę. Visos taktikos ir sumanymai nueis veltui, jei žaidėjai netikės savo jėgomis. Tai yra svarbiausias dalykas. Mums reikia nusiteikti visiškai kitokio tipo rungtynėms.
– Kas kelia didžiausią susirūpinimą prieš dvikovą Danijoje?
– Dėl savo žaidėjų noro dirbti ir kovoti aikštėje aš neabejoju, tačiau mane neramina tas faktas, jog mūsų rinktinės žaidėjai yra neįvertinami Lietuvoje ir dažnai turi būti ant pagrindinių komandų atsarginių suolelio. Negaliu įsakyti klubų treneriams, tačiau tai, jog mūsų kapitonas ir vicekapitonas negauna pakankamai laiko aikštėje, nėra gerai. Jei pažvelgtume į kandidatų sąrašą pirmojoje stovykloje kovą ir dabar, galite pamatyti, kad dabar yra daugiau žaidėjų, kurie rungtyniauja užsienyje. Jiems reikia žaisti užsienyje. Šioje komandoje matau nemažą potencialą, tačiau visi jaučiasi kur kas užtikrintesni, kai jiems suteikiamas laikas aikštėje. Visgi mes turime susitaikyti su tuo ir dirbti turimomis sąlygomis, išspausti viską ir surasti išeitis.
– Prie rinktinės vairo stovite jau šešis mėnesius, persikėlėte gyventi į Lietuvą. Kaip apibūdintumėte savo patirtį rinktinėje ir šalyje?
– Man Lietuva patinka. Džiaugiuosi, kad esu apsuptas žmonių, kurie nori pakelti šalies futbolo lygį aukščiau. Dėl to čia ir atvažiavau. Tačiau man svarbiausia yra matyti pozityviai reaguojančius žaidėjus, kurie nori įgyvendinti tai. Kiekvieną kartą, kai susitinkame su žaidėjais, aš jaučiuosi pozityviai, nes jaučiu jų energiją ir, tikiuosi, jog jie jaučia manąją. Nuo pirmos dienos aš žinojau, kad ne visi žaidėjai turi idealias sąlygas savo klubuose.
Tačiau aš jiems pirmą dieną pasakiau: „įžengę pro šias duris ir palikę savo lagaminus, jūs esate kitame pasaulyje. Mes esame stiprus kumštis, o kas vyksta už šių durų nėra svarbu. Turime tikėti savimi, savo įgūdžiais“. Dabar galiu pasakyti, kad turime įvairių asmenybių junginį komandoje, bet jie visi yra nusiteikę kažką pakeisti ir palikti savo pėdsaką, dirbti dėl bendro tikslo rinktinėje. Dėl to aš labai džiaugiuosi ir laukiu kiekvieno mūsų susitikimo.