Vasara jau į pabaigą. Greitai moksleiviai grįš į klases, studentai į auditorijas, o viduriniosios klasės darbuotojai skris į Turkiją dar šiek tiek pasidžiaugti saule. Iš esmės – viskas iš nuotykio pavirs rutina. Sporto klubai taip pat plačiai atvers duris, pradės reklamines kampanijas ir pasipildys naujais nariais. Apie vieną sporto klubų, tiksliau kovos menų klubų rūšį, šiame straipsnyje ir noriu pakalbėti.
Lietuvoje savo nišą rado įvairūs wing chun kung fu, krav maga, aikido ir kiti kovos menų klubai, nuolatos rėkiantys, kad išmokys jus efektyviai apsiginti. Dar jie rašo: „Tapsite pavojingi užpuolikams“.
Noriu pabrėžti, kad prieš pačius kovos menus neturiu nieko prieš. Pasaulyje yra tūkstančiai įvairiausių kovos menų ir daugiau nei 7 milijardai žmonių. Kiekvienas esame skirtingi ir pasirenkame tai, kas mums atrodo priimtiniausia. Tačiau esu prieš melą ir apgavystes, kurias neturėdami kaip išsiskirti, reklamos tikslais skleidžia kai kurie kovos menų klubai.
Tokie klubai žada išmokyti savigynos. Jei esate matę bent vieną filmą su Stevenu Seagalu (prastas skonis), stebėjote, kaip aikido savigyna veikia filmuose. Čia efektyvumas ir pasibaigia – ties filmais ir parodomosiomis programomis. Tas pats ir su kitais kovos menais, kurie neva turėtų išmokyti savigynos. Aišku, jei jus užpuls koks nors nupiepėlis, greičiausiai apsiginsite, bet tokie dažniausiai nepuola, o jei ir puola – apsigintumėte ir be salėje šlifuotos „savigynos“.
Tokie kovos menai neturi varžybų. Kitaip tariant, jie neturi platformos, kur realiomis sąlygomis išbandytų tai, ką atidirbinėja per treniruotes. Kai kurie sako, kad jų technikos per mirtinos varžyboms. O treniruotė čia jau visai kitas reikalas. Ribotas kontaktas, paskirstytos užduotys (vienas daro tokį veiksmą ir tik tokį – kitas atsako kažkokiu kitu veiksmu), viskas techniška ir gražu. Dažniausiai, prasidėjus užpuolimui, kažkas puls ne tokiu veiksmu, ne tokiu kampu ir su daug daugiau agresijos negu besišypsantis treniruočių partneris. Tuomet visą savo savigyną būtų galima išmesti į šiukšlių dėžę. Dar Mike‘as Tysonas savo karjeros metais sakė: „Visi turi planą – iki kol negauna smūgio į veidą“. Čia kaip mokytis plaukti neįlipus į baseiną. Atsistojus gali mojuoti rankomis kiek nori, bet sušlapus pajauti, kad viskas visai kitaip.
Technikos mokymasis ir įsisavinimas koviniuose sportuose turi dar keletą pakopų lyginant su kovos menais. Tos pakopos yra svarbiausios norint kažką tikrai išmokti. Pavyzdžiui, eiliniame bokso klube viskas vyksta taip: iš pradžių treniruočių naujokas mokosi atlikti smūgius į orą. Tuomet tie smūgiai yra atlikinėjami į porininko pirštines, salėje kabančius maišus, o kartais ir į trenerio laikomas letenas. Vėliau techniką, kurios mokomasi, stengiamasi atlikti treniruočių pobūdžio kovoje – sparinge su ribota užduotimi.
Pavyzdžiui, kova tik tiesiais smūgiais, kuomet vienas smūgiuoja, o kitas ginasi. Tuomet pasunkinama iki galimybės atakuoti abiems. Dar viena pakopa yra technikos tobulinimas sparinge. Tai gali būti išskirta į sparingus bendrose treniruotėse su kitų klubų sportininkais (žinote, kai prieš jus nestovi tas linksmas treniruočių partneris, o šiek tiek piktesnis – visai kitas reikalas). Ir tik tuomet treneris gali paprašyti, bet kol kas nereikalauti, kad jo treniruojamas sportininkas atliktų tiek ilgai treniruotėse gludintus techninius veiksmus per tikrą kovą varžybose. Reikalauti gali pradėti po daug kovų ir daug sunkaus darbo. Tad iš tikrųjų kelias išmokti kovos menų ir išmokti taip, kad tai veiktų, yra ilgas ir labai sunkus.
Savigyna prieš ginklus plikomis rankomis yra dar vienas dalykas, ką turbūt matėte Youtube ir žavėjotės. Bet, gink Dieve, nedarykite to patys. Net po dešimties metų treniruočių. Bėkite! Grįšite namo sveiki ir gyvi – namiškiams ir taip būsite herojai.
Blogiausias dalykas, ką padaro sistemos, žadančios išmokyti savigynos, tai iliuzija, kad kažkiek pasitreniravęs moki save apginti. Trapi, gležna mergaitė drąsiai veliasi į konfliktą su 5 aukštais ir tvirtais vaikinais, nes ją treneris per treniruotes giria ir sako, kad puikiai atlieka tą parvertimą. Pasekmės gali būti labai skaudžios. Ir vien tik naivumą.
Iš esmės, jei jau prireikia veltis į kažkokį fizinį kontaktą, tai reiškia, kad žmogus savigynos nemoka ir kovą jau pralaimėjo. Savigyna, visų pirma, yra prevencija. Nevaikščiokite su garsia muzika blogiausiame savo miesto rajone sutemus. Neskaičiuokite pinigų rankose eidami pro kompaniją „piktais veidais“. O jei jau teko stabtelti ir pasišnekėti – nekalbėkite mikčiodami ir žiūrėdami į batus. Darykite tai tiesiai, tvirtai ir su atsipalaidavimu veide. Ištraukite rankas iš kišenių. Agresija visuomet gimdo agresiją, todėl nieko neįžeidinėkite ir nesivelkite į ginčus. Geriau jau pasijuokite iš susiklosčiusios situacijos. Pamatysite, kaip veidai priešais jus „suminkštėja“.
Viskas gerai, jei jums patinka kovinės disciplinos, kuriose meno daugiau negu sporto. Eikite į sales, treniruokitės, gilinkitės į tų kovos menų techniką ir filosofiją. Tik supraskite vieną dalyką – treniruotės nėra garantija, kad bet kur ir bet kada sugebėsite save apginti.
