Dramatiškame šių metų „Ateities CUP“ turnyro finale „Granitas“ nusileido AC „Milan” akademijos vaikams tik rungtynių pabaigoje – pirmąją rungtynių dalį Lietuvos klubas buvo išsiveržęs į priekį, vėliau sugebėjo išlyginti rezultatą praleidę net du įvarčius, tačiau galutinį smūgį patyrė likus minutei, kai praleido lemiamą įvartį.
Nors turėjo pripažinti varžovų pranašumą, jaunieji „Granito“ žaidėjai buvo pastebėti italų trenerių. Po mačo AC „Milan“ treneris Roberto Trapani, sakė, kad įspūdį jam paliko tai, kad jaunieji Lietuvos žaidėjai yra techniški bei sugeba greitai ir tiksliai reaguoti į situaciją, o tai daryti gali nedaugelis vaikų. Po šių varžybų užsimezgė ryšys tarp AC „Milan“ ir „Granito“ klubų, o šią vasarą italų klubo treneriai pakvietė „Granito“ žaidėjus į treniruočių stovyklą Alpių kalnuose.
Stovykla liko labai patenkinti, grįš ir kitąmet
Į Italiją liepos 1 – 9 dienomis išvyko devyni „Granito“ klubo žaidėjai ir treneris. Sporto prekių parduotuvių tinklas „Sportland“, UAB „Finų medis“, UAB „Sedes Regia“ suteikė paramą kelionei, kurios dėka penkiems vaikams buvo apmokėta dalis sporto stovyklos kainos. Vaikams AC „Milan“ treneriai sudarė intensyvų treniruočių grafiką – po dvi treniruotes kasdien kartu su specialistais ir žaidėjais iš Italijos.
Vaikai taip pat turėjo galimybę pažinti Šiaurės Italijos gamtos grožį, daugiau sužinoti apie šalies kultūrą ir futbolo istoriją – aplankė AC „Milan“ muziejų bei „San Siro“ stadioną. Žaidėjai treniravosi ir gyveno Valgrisenche (Aosta) miestelyje, kuris yra įsikūręs Alpių kalnuose.
„Granito“ treneris Artūr Sikorskij džiaugėsi, kad vaikai AC „Milan“ stovykla yra labai patenkinti ir pasikrovė motyvacijos siekti futbolo aukštumų: „džiaugiuosi, kad visi žaidėjai daug dirba, atiduoda visas jėgas. Žinoma, mums čia yra daug naujovių – italų futbolas skiriasi nuo lietuvių, jų vaikai kitokie.“ Pasak trenerio, labiausiai įstrigo tai, kad italų vaikai yra labai draugiški ir padėjo mūsiškiams adaptuotis tiek prie naujo treniruočių rėžimo, tiek priprasti prie naujos aplinkos – vyresni italų vaikai globojo ir noriai bendravo su jaunesniais žaidėjais iš Lietuvos. Kalbos barjeras taip pat nesudarė kliūčių: „nors italai nemoka lietuviškai, o mūsiškiai –itališkai, jie vis tiek kažkaip susišnekėdavo,“ – juokėsi A. Sikorskij.
AC „Milan“ treneriams po stovyklos gerą įspūdį paliko visi žaidėjai iš Lietuvos, o vieną jaunuolį treneris R. Trapani mato kaip turintį ypač didelį potencialą. Vis dėlto, žaidėjus įvertinti dar anksti – tam reikia vykti į stovyklas kasmet ir stebėti kiekvieno individualią pažangą. Milano klubas su „Granitu“ ketina tęsti bendradarbiavimą ir jau pakvietė į stovyklą kitais metais. Šįkart – pilną klubo sudėti. Taip pat, pasak R. Trapani, „Milan“ planuoja kitą vasarą sudaryti galimybę „Granito“ žaidėjams aplankyti daugiau Italijos miestų ir sužaisti su vietos klubais draugiškas varžybas bei suorganizuoti „kai ką ypatingo“, tačiau kol kas neišdavė staigmenos.
Kitokios treniruočių sąlygos ir futbolo filosofija
Italijos futbolo treniruočių sistema gana ryškiai skiriasi nuo lietuviškos – pasak A. Sikorskij, vienas iš esminių skirtumų yra tas, kad Italijoje yra akcentuojamas individualus žaidėjo meistriškumas (kiekvienas žaidėjas yra stiprus asmeniškai), o Lietuvoje labiau akcentuojamas komandinis žaidimas. Tai išryškėjo ir treniruočių stovyklos metu – su italų treneriais vaikai daugiausiai dirbo lavindami individualų meistriškumą: žaisdami vienas prieš vieną, vienas prieš du, asmeniškai lavindami smūgiavimą, techniką.
AC „Milan“ klubo treneris R. Trapani paaiškino, kad klubo treniruotės turi 4 pagrindinius elementus – apšilimas, analitinių įgūdžių lavinimas, reakcijos lavinimas ir laisvo stiliaus futbolo mačas. Treniruočių metu Italijoje su vaikais dirba daug specialistų – pirmasis treneris, antrasis treneris, atletikos treneris, vartininko treneris bei medicinos personalas. Kiekviena treniruotė trunka apie 2 val., jų per savaitę būna trys. Tuo tarpu Lietuvoje vaikų treniruočių ir varžybų grafikas yra kur kas intensyvesnis.
„Granito“ treneris samprotavo, kad ateityje ketina mažinti turnyrų, kuriuose dalyvauja jo klubas, skaičių ir stengtis patekti į didesnės apimties tarptautinius turnyrus, kad vaikai galėtų išvažiuoti į kitas šalis plėsti savo akiratį ir užmegzti naujus ryšius.
Nemažą dėmesį vaikų futbolui Italijoje skiria šalies Futbolo federacija. Tiesa, Federacija daugiau teikia ne finansinę paramą klubams, o investuoja į trenerių ugdymą. Taip pat ji inicijuoja ir organizuoja daug futbolo turnyrų – kadangi futbolo klubų skaičius Italijoje didelis, Federacija siekai užtikrinti galimybę jiems visiems žaisti rungtynėse ir tobulėti.
Reikšminga futbolininkų ugdymo sistemos dalis Italijoje yra stovyklos Alpių kalnuose, tokios kaip AC „Milan“ klubo. R. Trapani aiškina, kad futbolo stovyklos yra įprastas reiškinys, nes Šiaurės Italijos klimatas yra palankus treniruotėms – vasarą ne tik vaikų, bet ir profesionalių klubų žaidėjai vyksta į kalnus gerinti savo fizinius duomenis ir ištvermę.
Lygindamas futbolo ugdymo situaciją Italijoje ir Lietuvoje, A. Sikorskij konstatavo, kad pirmiausia mūsų šalies futbolo infrastruktūra turi rimtų spragų: „norint kelti bendrą futbolo lygį Lietuvoje, būtina turėti daugiau stadionų. Netgi sostinėje esamuose stadionuose užimtumas yra toks didelis, kad klubai treniruotėms turi ribotą laiką – 1,5 val. ar panašiai.
Kiek žinau, Italijoje tokios problemos nėra – klubai turi savo treniruočių planus ir gali pilnai juos įgyvendinti.“ Išsprendus šią problemą, būtų galima ne tik didinti vaikų susidomėjimą futbolu pagerinus treniruočių ir varžybų sąlygas, bet ir pritraukti į Lietuvą užsienio futbolo klubų – tai leistų žaisti aukšto lygio rungtynes, kelti vaikų meistriškumą bei rasti naujų rėmėjų.
Norint išauginti gerą žaidėją svarbiausia yra šeima
AC „Milan“ klubo treneris R. Trapani, apibendrindamas tai, kas yra svarbiausia siekiant užauginti sėkmingus futbolo žaidėjus, yra įsitikinęs, kad tinkamos treniruočių sąlygos ir rėžimas yra reikšmingi aspektai, tačiau svarbiausia yra šeima: „galime kalbėti apie žaidimo techniką ar kitus aspektus, tačiau, manau, kad svarbiausia yra tai, kaip vaikas elgiasi, kokia yra jo pasaulėžiūra. Taigi svarbiausia yra tai, kaip vaiką išaugina šeima“.
Šį požiūrį Italijoje pajuto ir „Granito“ treneris A. Sikroskij – jam į akis iškart krito vietos jaunimo draugiškumas, geranoriškumas, tai, kaip vyresni vaikai globojo ir prižiūrėjo jaunesnius vaikus iš Lietuvos. Nors aikštėje vaikai kovojo ir konkuravo, vieni su kitais elgėsi pagarbiai, o už jos ribų gyveno kaip šeima.
„Italijoje jaunieji futbolo žaidėjai iš Lietuvos ne tik pasisėmė žaidybinės patirties ir lavino individualų meistriškumą, tačiau gavo ir žmogiškumo pamokų,“ – apibendrino A. Skilorskij.
