Danske Bank Vilniaus maratono“ organizatoriai pataria, kokie dar veiksniai gali lemti bėgimo greitį.

Praėjusiais metais prie Vilniaus maratono starto linijos iš viso stojo daugiau nei 15 tūkst. bėgikų iš pusšimčio valstybių, daugiausiai – Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos. Renginio organizatoriai prognozuoja, kad ir šiais metais bėgikų skaičius ir geografija nesikeis.

Rugsėjo 10-ą dieną vyksiančiame renginyje tūkstančiai dalyvių varžysis šešiose distancijose: maratono (42 km 195 m), pusmaratonio (21 km 0975 m), 10 km bėgimo, šeimos 4,2 km bėgimo, moksleivių ir studentų bėgimo bei vaikų bėgimo.

Artėjant didžiausiam Lietuvoje bėgimo renginiui organizatoriai dalinasi patarimais ką daryti, kad bėgimas būtų malonus ir teiktų kuo daugiau naudos.

Bėgimą galima vadinti tiesioginės grąžos sportu – kiek pastangų įdėsite treniruodamiesi, tokį proporcingą rezultatą gausite per varžybas. Tiesa, yra kelios aplinkybės, kurios varžybų metu gali pridėti arba atimti greičio.

Nors atskirai jų įtaka nėra itin reikšminga, joms nepalankiai sutapus greičio nuostoliai gali siekti iki 20 procentų. Kai kurių veiksnių, tokių kaip oro sąlygos, negalime kontroliuoti. Kitiems galime daryti įtaką ir varžybų dieną žinoti, kad esame pasirūpinę net ir menkiausiomis smulkmenomis.

Bėgimo bateliai – 1,5 proc.

Nustatyta, kad papildomi 100 g bėgimo batelių svorio sulėtina bėgiko tempą maždaug vienu procentu, todėl rinkdamiesi lengvus plonapadžius bėgimo batelius išlošite iki 2 proc. greičio.

Pasipriešinimas orui – iki 6 proc.

Nors bėgikų greitis santykinai nėra didelis, tam tikrą pasipriešinimą orui jiems tenka įveikti. Didesnė šio pasipriešinimo įtaka fiksuojama tada, kai bėgiko greitis siekia 4:00 min./km ar daugiau. Ją taip pat galima pajusti esant priešpriešiniam vėjui 5–10 m/sek. stiprumo vėjas lemia 2–4 proc. sulėtėjimą. Norėdami sumažinti vėjo poveikį, rinkitės prie kūno priglundančius drabužius, ypač marškinėlius. Esant stipriam priešpriešiniam vėjui geresnė taktika bėgti kartu su bėgikų grupe.

Temperatūra – iki 9 proc.

Optimali temperatūra bėgimui yra 6–7 laipsniai pagal Celsijų. Penkiais laipsniais didesnė ar mažesnė temperatūra sulėtina bėgiką iki 1 proc., dešimčia laipsnių – apie 4 proc., penkiolika laipsnių – apie 9 proc. Nors lauko temperatūros kontroliuoti negalite, varžybų dieną reikia pasirinkti tinkamo storio aprangą. Jei būsite apsirengę per storai, kūnas negalės efektyviai pašalinti šilumos ir dėl to greičiausiai prarasite šiek tiek greičio.

Kūno svoris – 2-5 proc.

Optimali ilgų distancijų bėgiko kūno svorio indekso (BMI) reikšmė siekia apie 19–20. Ne sezono metu bėgikai dažniausiai sveria keliais kilogramais daugiau ir tai yra normalu. Artėjant varžyboms ir pakoregavus savo mitybą kūno svorį galima sumažinti keliais papildomais kilogramais ir taip įgyti keliais procentais daugiau greičio. Vienas kūno svorio kilogramas gali lemti apie 1 proc. didesnį arba mažesnį tempą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (5)