Grėsė sankcijos ir ieškiniai
Šeštadienį prasidedantis trečios ITF kategorijos senjorų turnyras Palangoje buvo rengiamas 27-erius metus.
Geriausiais laikais į Baltijos pajūrio kurortą susirinkdavo per du šimtus vyresnių nei 35 metai žaidėjų, tarp kurių būdavo ir atvykėlių iš tokių tolimų šalių kaip Australija, Naujoji Zelandija, Brazilija, Argentina.
Šiemet ir dalyvių skaičius, ir svečių geografija – žymiai kuklesni. Mat nedaug trūko, kad varžybos apskritai neįvyktų.
Dėl turnyro prizų kasmet būdavo kovojama centriniuose Palangos teniso kortuose, kuriuos valdo valstybei priklausanti bendrovė „Respublikinė mokomoji sportinė bazė“.
„Palanga Open“ organizuojančio Palangos teniso klubo prezidento Tomo Višinskio teigimu, su įmonės atstovais buvo susitarta, kad tradicija nebus laužoma ir šią vasarą.
Tačiau šešias grunto ir vieną sintetinės dangos aikštę turinti bazė šįkart iš žiemos miego taip ir neprabudo.
„Dėl bazės panaudojimo turnyrui bendravome nuo pavasario. Buvome keletą kartų susitikę asmeniškai, rašėme raštą, prašydami, kad paruoštų aikštyną. Susitikimų, telefoninių pokalbių metu man vis žadėdavo, kad tos aikštelės bus paruoštos. Laikas ėjo, pažadai kartojosi, o kai liko pustrečios savaitės, supratome, kad niekas čia nebepasikeis“, – DELFI pasakojo T. Višinskis.
Anot jo, rengti varžybų įprastoje vietoje nebuvo jokių galimybių.
„Viduryje aikštės dygsta žolės, usnys, tribūnos aptriušusios. Reikia ir aplinką tvarkyti, ir tvoras padažyti. Į tokios varganos būklės aikštyną kvieti tarptautinio turnyro dalyvių negalėjome. Tai būtų visiška antireklama visai Palangai“, – įsitikinęs turnyro organizatorius.
Todėl birželio pabaigoje nuspręsta varžybas atšaukti. Bet kai klubas tai pranešė ITF, sulaukė griežtos reakcijos.
„Susisiekėme su ITF darbuotojais Londone, jie pasakė, kad apie tai negali būti nė kalbos – žaidėjai jau užsiregistravę, užsisakę viešbučius, nusipirkę lėktuvo bilietus, suplanavę atostogas. ITF perspėjo, kad reikalas gali nueiti iki teismų. Mes labai išsigandome“, – neslėpė T. Višinskis.
Pasak Lietuvos teniso sąjungos (LTS) atstovų, Palangos problemos būtų atsirūgusios visai šaliai: turnyrui neįvykus, ITF galėjo apriboti tarptautinių varžybų organizavimo galimybes Lietuvoje, apkarpyti dotacijas ar net skirti piniginę baudą.
Direktorius – „ne prie ko“
Iš keblios padėties palangiškius išvadavo kaimyninė Klaipėda – paskutinę akimirką „Palanga Open“ turnyras perkeltas į Vilties teniso aikštyną, kuriuo rūpinasi broliai pranciškonai.
Bet be žymės Palangos rūpesčiai nepraėjo. Anot T. Višinskio, kalbos apie apleistą aikštyną spėjo pasklisti po teniso bendruomenę, todėl varžybose šįkart dalyvaus kaip niekad mažai žaidėjų – apie aštuonias dešimtis. Be to, daliai iš 12 valstybių atvykstančių svečių teks organizuoti transportą tarp Palangos ir Klaipėdos.
O kodėl artėjant vidurvasariui dar neveikia nei teniso bazė Palangoje, nei jai priklausantis trijų žvaigždučių viešbutis, iš įmonės direktoriaus Raimondo Kuzmausko DELFI sužinoti nepavyko.
„Ne aš žadėjau paruošti aikštyną, ne mano čia kaltė, ir aš niekuo negaliu padėti. Nieko nekomentuosiu“, – rankas „nusiplovė“ bazės vadovas.
Valstybei priklausančios ir ilgus metus iš biudžeto finansuotos bendrovės direktorius taip pat nematė prasmės visuomenei papasakoti apie įmonės įsiskolinimus.
„Kokios skolos, ką jūs čia šnekat? Viskas, ačiū už dėmesį“, – pokalbį telefonu nutraukė R. Kuzmauskas.
„Respublikinės mokomosios sportinės bazės“ direktorius nekalbus galbūt dėl to, jog jo vadovaujamai nerentabiliai bendrovei sparčiai artėja paskutinioji.
Privatizuoti trukdo valdininkų žioplystė
Vasaros pradžioje bazės pradelsti įsiskolinimai sudarė 115 tūkst. eurų.
Praėjusį balandį Klaipėdos apygardos teismas buvo iškėlęs bendrovei bankroto bylą, bet nutartį panaikino gavęs duomenų, kad „Respublikinės mokomosios sportinės bazės“ turtas vertinamas žymiai didesne suma nei skolos – 2,4 mln. eurų.
„Respublikinę mokomąją sportinę bazę“ kontroliuojantis Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD) nuogąstauja, kad įsiskolinimai nebūtų pradėti dengti iš turto.
„Ten tikrai galima uždirbti ir išmokėti skolas iš veiklos. Bet iki šiol buvo dirbama silpnai. Šiltuoju metu bazė dar veikdavo, vienas kitas turnyras įvykdavo, kažkiek žmonių viešbutyje gyvendavo. O rudenį viskas sustodavo“, – DELFI sakė KKSD generalinis direktorius Edis Urbanavičius.
Nepaisant prastų veiklos rezultatų, įmonė iki praėjusių metų kasmet būdavo šelpiama valstybės. 2010-2015 metais iš Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo (KKSRF) bazei buvo skirta iš viso 110 tūkst. eurų.
„Tomis lėšomis buvo daromos kažkokios investicijos, o gal bazė kažkaip iš jų ir gyveno. Kai tapau KKSFR tarybos nariu, finansavimą nutraukėme, nes uždaroji akcinė bendrovė – ar privati, ar valstybės – turi siekti pati dirbti pelningai, o ne būti dotuojama. Keletą pastarųjų metų bazė finansavimo nebegauna, ir jos veiklos rodikliai nusmuko dar labiau, ji dirba nuostolingai“, – aiškino E. Urbanavičius.
KKSD jau kurį laiką nori nusikratyti nepageidaujamu balastu. Dar prieš metus paskelbta, kad teniso aikštynas ir viešbutis Palangoje perduodami Turto bankui ir bus privatizuojami.
Tačiau dėl biurokratinio aplaidumo bazė ir toliau kiurkso nei gyva, nei mirusi.
Turto bankas bendrovės akcijų neperėmė dėl nesutvarkytų dokumentų – 2009 metais už 1,8 mln. eurų atlikus bazės kapitalinį remontą, atitinkama dalimi nebuvo padidintas įmonės įstatinis kapitalas. Tam reikėtų Vyriausybės nutarimo, kurio projektas renka dulkes stalčiuje.
Perimti aikštyno ir viešbučio valdymą taip pat sutiktų Palangos savivaldybė, praėjusį sausį pateikusį tokį prašymą KKSD ir Vyriausybei. Tačiau kol kas reikalai nejuda ir šia kryptimi.
„Įmonės akcijų savivaldybei negalima perduoti pagal įstatymus. Savivaldybė galėtų priimti tik bendrovės turtą. Pačią įmonę reikėtų likviduoti, bet prieš tai turi būti išspręstas skolų klausimas“, – DELFI teigė Palangos savivaldybės ūkio ir turto skyriaus vedėjas Kostas Jakubauskas.
O kol nugyventas Palangos aikštynas kybo tarp žemės ir dangaus, savaitę truksiančio „Palanga Open“ turnyro dalyviams raketėmis mosuoti teks Klaipėdoje.
